Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis

Mažõsios Lietuvõs rezisteñcinis sjūdis, MLRS, Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė politinė organizacija Šiaurės Amerikoje. Įsteigta 1953 Montréalyje (Kanada).

Veikla

Veikla išplėsta po 1954 lietuvininkų suvažiavimo Toronte. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvininkus, jiems atstovavo. Glaudžiai bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos taryba (jai priklausė dalis sąjūdžio narių), kitomis Mažosios Lietuvos laisvinimo organizacijomis. Sąjūdžiui Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete atstovavo M. Brakas (1951–52) ir M. Gelžinis (iki 1956). 1953 sąjūdis sudarė laikinąją vadovybę (A. Lymantas, E. Nauburas, V. Pėteraitis), atstovais į Išlaisvinimo komitetą paskyrė E. Simonaitį ir M. Gelžinį. 1955 komitetui persikėlus į Jungtines Amerikos Valstijas, sąjūdis jame atstovavo Mažajai Lietuvai.

Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimas Toronte (sėdi iš kairės: M. Anysas, M. Purvinas, 1902–76, M. Brakas, E. Simonaitis, V. Pitkunigis ir E. Jankutė; 1954)

Mažosios Lietuvos rezistencinį sąjūdį sudarė 30 narių Centro komitetas, kuris rinkdavo 7 narių prezidiumą. Prezidiumas rinko medžiagą Mažosios Lietuvos išlaisvinimo bylai. Priimta deklaracijų, pareiškimų, įteikta arba pasiųsta laiškų Šiaurės Amerikos ir Europos šalių vyriausybėms, surengta paskaitų, konferencijų. 1983 sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijoje pabrėžta Mažosios Lietuvos sovietinė okupacija, genocidas, ryžtas kovoti ir skelbti pasauliui, kad Mažoji Lietuva yra lietuvių tautos žemė ir kad ji turi grįžti į atkursimą nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Sąjūdžio suvažiavimas (1985) įsteigė Mažosios Lietuvos fondą (nuo tada jų suvažiavimai vykdavo kartu). 1988 sąjūdžio laiške popiežiui Jonui Pauliui II prašyta Mažosios Lietuvos (Kaliningrado sr.) Katalikų Bažnyčią priskirti Lietuvos bažnytinei provincijai. 1989 SSKP Centro komiteto generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui priminta, kad Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis – Karaliaučiaus kr. (Kaliningrado sr.) – nuo seno iš esmės yra lietuvių žemė ir turi priklausyti lietuviams, pateikta medžiagos apie krašto gyventojų etninę kilmę.

1990 sąjūdžio suvažiavimas ragino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos‑Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį siekti Mažosios Lietuvos žemes prijungti prie Lietuvos valstybės. 1992 sąjūdžio ir kitų Mažosios Lietuvos reikalais besirūpinančių organizacijų atstovai nusiuntė Lietuvos ir Latvijos vyriausybėms deklaraciją Dėl Mažosios, arba Prūsų, Lietuvos. Joje reiškiama viltis, kad Mažosios Lietuvos klausimas bus keliamas Jungtinėse Tautose ir kitur. 1994 Lietuvos prezidentui A. Brazauskui, 2001 prezidentui V. Adamkui sąjūdis įteikė raštus, kreipėsi ir į Seimą, Vyriausybę, prašydamas imtis neatidėliotinų priemonių, kad Karaliaučiaus kraštas būtų atkurtas kaip neatskiriama Lietuvos Respublikos dalis.

2005 sąjūdis nutraukė veiklą, įgaliojimus perdavė Lietuvoje veikiančiai Mažosios Lietuvos reikalų tarybai.

Vadovai

Pirmasis sąjūdžio pirmininkas – M. Brakas (1954–83), paskutinis – A. A. Regis (1990–2005).

937

2504