Mãžosios Sùndos sãlos (Kepulauan Sunda Kecil), Mãžosios Zòndo sãlos, salų grupė Ramiajame vandenyne, Malajų salyno pietinėje dalyje; Sundos salų pietrytinė dalis. Ištįsusios iš vakarų į rytus apie 1200 kilometrų. Apima Balio, Lomboko, Sumbawos, Komodo, Floreso, Soloro, Aloro salas (šiaurinė salų grandinė), Sumbos, Sawu, Roti, Timoro salas (pietrytinė) ir mažesnes salas bei jų grupes. Priklauso Indonezijai, Timoro rytinė dalis – Rytų Timorui. Nuo Didžiųjų Sundos salų skiria Bali sąsiauris (vakaruose), Bali jūra ir Floreso jūra (šiaurėje), nuo Molukų salų – Ombai sąsiauris (rytuose) ir Bandos jūra (šiaurės rytuose). Pietuose jas skalauja Indijos vandenyno ir Timoro jūros pakraščiai. Floreso, Soloro, Aloro ir Sumbos, Sawu, Roti, Timoro salas skiria vidinė Sawu jūra. Kranto linija vingiuota. Kai kurias salas supa koralų rifai.
Mažosios Sundos salos (vaizdas iš palydovo)
Mažosios Sundos salos vulkaninės kilmės; sudaro Sundos salų lanko (subdukcijos zona; Australijos litosferos plokštė nyra po Eurazijos plokšte; Sundos lovys, Timoro lovys) rytinį kraštą.
Mažosios Sundos salos. Padaro salos kraštovaizdis (Komodo nacionalinis parkas)
Būdinga seisminis ir vulkaninis aktyvumas. Aktyviausi ugnikalniai: Agungo, Baturo, Rinjani, Tamboros, Mandasawu, Ranakos. Vyrauja kalnuotas paviršius. Didžiausias aukštis 3726 m (Rinjani ugnikalnis). Krantai aukšti, statūs. Daugumos salų šiaurinėse dalyse yra pakrančių ir aliuvinių lygumų, smėlėtų paplūdimių. Mangrovės. Klimatas musoninis subekvatorinis. Upių tinklas tankus. Būdinga trumpos vandeningos upės (ilgiausios: Ajungas, Sissa, Kambaniru, Benanainas); yra krioklių. Nedideli vulkaniniai ežerai – Bujano, Baturo (Balyje), Segara Anako (Lomboko saloje), Sanonggoango (Floreso saloje) ir kiti. Vakarų Balio nacionalinis parkas (įkurtas 1995, Balyje), Komodo nacionalinis parkas (nuo 1991 pasaulio paveldo vertybė; Komodo saloje), Rinjani nacionalinis parkas (1941, Lomboko saloje), Laiwangi Wanggameti ir Manupeu Tanah Daru nacionaliniai parkai (abu 1998, Sumboje).