Mazòvijos vaivadijà (województwo mazowieckie) yra Lenkijos vidurinės dalies rytuose.
Plotas 35 597 km2. 5,51 mln. gyventojų (2021).
Pagal plotą ir gyventojų skaičių – didžiausia Lenkijos vaivadija. Centras – Varšuva (1,86 mln. gyventojų, 2021; aglomeracijoje 2,48 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Radomas (201,6), Plockas (114,6), Siedlcės (76,4), Pruszkówas (65,3), Legionowo (53,2), Ostrołęka (49,8). Miesto gyventojų 64,7 % (2021).
Mazovijos vaivadija suskirstyta į 37 apskritis; yra 5 miestai (Ostrołęka, Plockas, Radomas, Siedlcės, Varšuva), turintys apskrities teises.
Plocko vaizdas nuo Vyslos
Mazovijos vaivadijos paviršius žemas. Didesniąją dalį užima Mazovijos-Palenkės žemuma. Aukščiausia yra vaivadijos pietinė dalis – Mažosios Lenkijos aukštumos šiaurės rytinis pakraštys (čia yra vaivadijos aukščiausia vieta – 408 metrai). Nedidelė teritorijos dalis į vakarus nuo Plocko priklauso Baltijos aukštumų pietinei daliai. Mazovijos vaivadija yra Vyslos baseine; svarbiausios upės – Vysla, Narevas, Bugas, Pilica, Bzura, Wkra, Radomka. Vakarinėje dalyje yra nedidelių ežerų. Didžiausi dirbtiniai vandens telkiniai – Zegrzų ežeras (prie Narevo ir Bugo) ir dalis Włocławeko ežero (prie Vyslos).
Miškingumas 22 %; vyrauja spygliuočių miškai (apie 85 %), daugiausia pušynai. Saugomos teritorijos užima apie 30 % vaivadijos ploto; Kampinoso nacionalinis parkas (vienas didžiausių Lenkijoje), 9 kraštovaizdžio parkai, 17 gamtos rezervatų.
Mazovijos vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija, ekonomiškai stipriausia Lenkijoje. Dauguma ūkio šakų restruktūrizuotos ir modernizuotos. Užsienio investicijų dalis į ūkį didžiausia tarp Lenkijos vaivadijų.
Naudingųjų iškasenų negausu. Yra nedidelių, neeksploatuojamų rusvųjų anglių, geležies rūdos, kalio druskų telkinių; kasama smėlis, žvyras, molis. Kozienicų šiluminė elektrinė (didžiausia Lenkijoje, galia 2820 MW; kūrenama akmens anglimis); mažesnės šiluminės elektrinės – Ostrołękoje ir prie Varšuvos.
Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė, transporto priemonių (daugiausia automobilių; Daewoo‑FSO Motor SA bendrovė), pramonės ir žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų, metalo dirbinių gamyba, juodoji metalurgija (Huta Lucchini Warszawa bendrovė). Chemijos pramonės svarbiausia šaka – naftos chemijos pramonė; didžiausia Lenkijoje naftos perdirbimo įmonė ir bendrovė PKN Orlen yra Plocke (į šiaurės vakarus nuo Varšuvos). Kitos chemijos pramonės šakos – farmacijos, parfumerijos ir kosmetikos, buitinės chemijos pramonė, plastikų ir jų dirbinių, cheminio pluošto gamyba.
Maisto (vaisių ir daržovių, mėsos, cukraus, pieno, malimo, tabako, alaus), odos ir avalynės, tekstilės, siuvimo, popieriaus, statybinių medžiagų (cemento, betono, statybinės keramikos), stiklo, baldų, poligrafijos pramonė.
Dauguma pramonės įmonių sutelktos Varšuvoje ir jos aglomeracijai priklausančiuose miestuose – vadinamajame Varšuvos pramoniniame regione. Kiti pramonės svarbiausi centrai – Plockas, Radomas, Siedlcai, Ostrołęka, Ciechanówas.
Žemės ūkio naudmenos užima 67,3 % teritorijos (49,4 % – ariamoji žemė, 15,8 % – pievos ir ganyklos, 2,1 % – sodai). Apie 94 % žemės ūkio naudmenų priklauso individualiems ūkiams. Daugiausia auginama javai (rugiai, kviečiai) ir bulvės. Sodininkystė (daugiau kaip 28 % visų Lenkijos sodų ploto, apie 38 % Lenkijos vaisių produkcijos, daugiausia slyvų ir obuolių). Daržininkystė (daugiausia auginama paprikos, pomidorai, agurkai). Gėlininkystė; dekoratyvinių medžių ir krūmų auginimas. Veisiama pieniniai galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai; yra žirgininkystės ūkių. Turizmas; labiausiai lankoma Varšuva (jos istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė), Żelazowa Wola (kompozitoriaus F. F. Chopino gimtinė), Pułtuskas, Plockas, Treblinka, Niepokalanówas (religinio kulto, piligrimystės centras) ir kiti miestai, Kampinoso nacionalinis parkas, kraštovaizdžio parkai. Vandens sportas.
Per Mazovijos vaivadijos teritoriją eina Berlyno–Varšuvos–Maskvos geležinkelis ir plentas. Kiti svarbiausi geležinkeliai ir plentai eina iš Varšuvos į Krokuvą, Katowicus, Gdanską. Laivuojama Vysla, Narevo žemupys.
2 tarptautiniai oro uostai: Chopino (Varšuvos‑Okęcio) Varšuvoje ir Varšuvos‑Modlino Varšuvos aglomeracijoje. Varšuvos metropolitenas (vienintelis Lenkijoje). Per vaivadijos teritoriją eina Draugystės naftotiekis (jo šaka – į Plocko naftos perdirbimo įmonę), dujotiekis iš Jamalo pusiasalio (Rusija) į Vakarų Europą.
Mazovijos vaivadija įkurta 1999 vietoj buvusios Varšuvos vaivadijos ir dalies buvusių Plocko, Ciechanówo, Siedlcių, Radomo, Skierniewicių, Ostrołękos, Lomžos ir Palenkės Białos vaivadijų.
-mazowieckie