Mažjų laukiniñkų susiviẽnijimas, Mažosios Lietuvos lietuvių ūkininkų organizacija. Veikė 1922–34 Klaipėdos krašte. Įkurta Šilutėje. Pagrindinis organizatorius ir pirmasis pirmininkas – K. Lekšas. Iš pradžių buvo liberalios krypties. Per susivienijimą Lietuvos valdžia siekė atkovoti iš vokiečių dvarininkų įtakos Klaipėdos krašto vidutinius ir mažažemius valstiečius (jų buvo apie 16 000). Organizacijos skyriai buvo įsteigti kiekvienoje krašto parapijoje, didesnėse gyvenvietėse rengti ūkininkų susirinkimai. Juose raginta į krašto seimelį ir apskričių seimelius rinkti susivienijimo atstovus, nes vokiečių dvarininkai ir krašto seimelio daugumą sudarantys vokiečiai labai skriaudžią lietuvių ūkininkus (valstiečius).
I–IV (1925–32) Klaipėdos krašto seimeliuose susivienijimas turėjo po 1 atstovą, apskričių seimeliuose (savivaldybėse) – nuo 6 iki 17. Organizacija kritikavo krašto Direktorijos numatytą palūkanų ir rentų įkainojimą, padidintus mokesčius, ragino mažinti valdininkų algas ir skirti pašalpas javų sėklai įsigyti. Siūlė kurti kooperatinius bankus, imti mažesnes palūkanas, mažinti eksportuojamų į Vokietiją žemės ūkio produktų ir ūkininkų reikmėms importuojamų prekių ir įrenginių muitus. Susivienijimas buvo surinkęs >1000 parašų, kad Pagėgių apskritis būtų įtraukta į mažąją (lengvatinę) pasienio susisiekimo zoną.
1923–24 Mažųjų laukininkų susivienijimas leido laikraštį Laukininkas. Per jį ir kitą lietuvišką spaudą organizacijos centro valdyba atsakydavo į ūkininkų laiškus, klausimus (per metus buvo pateikiama daugiau kaip 700 atsakymų). 1934 organizacija susivienijo su Ūkine autonomijos partija ir sudarė Klaipėdos krašto laukininkų centrą.
1527
1004