Mažųjų Žinėnų piliakalnis

Mažjų Žinnų pliakalnis, piliakalnis dešiniajame Neries krante, prie Mažųjų Žinėnų kaimo (Kulvos seniūnija, Jonavos rajono savivaldybė). Vienas didžiausių Lietuvoje. Datuojamas 14 amžiumi. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1998).

Mažųjų Žinėnų piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Neries ir Šlėnos upelio santakoje. Piliakalnio aikštelė trikampė, beveik pusmėnulio pavidalo, pailga beveik šiaurės–rytų kryptimi, 160 m ilgio, 59 m pločio, į centrą kyla 4–5 metrus. Aikštelė apsaugota sudėtinga pylimų (75 m, 130 m ilgio ir kiti) ir griovių sistema. Vienoje vietoje galimai būta įvažiavimo į nebaigtą įrengti pilį. Piliakalnio šlaitai statūs, 20–30 m aukščio, maždaug pusė piliakalnio (rytinė dalis) nuslinkusi į Nerį (manoma, dar iki 20 a.), skardžio aukštis siekia iki 43 m, erozija vyksta palei visą piliakalnio ilgį, dėl to susiformavo Andruškonių atodanga, matyti paskutinių apledėjimų dariniai.

Mažųjų Žinėnų piliakalnis

griūvantis Mažųjų Žinėnų piliakalnio šlaitas

Mažųjų Žinėnų piliakalnį 1988 surado jaunieji žygeiviai iš Kauno, pastebėję, kad kalnas panašus į piliakalnį. Apie tai informuotas istorikas V. Almonaitis šioje vietoje lokalizavo Svilonių pilį (Sviloniai kaip vietovė minimi 1384 12 31 Trakuose surašytame kelio iš Romainių į Trakus ir Vilnių aprašyme). Archeologas G. Zabiela mano, kad piliakalnis buvo pritaikytas daugiau gynybinėms reikmėms, užpuolus priešams ant jo degant laužus ar paleidžiant dūmus buvo pranešama apie kilusį pavojų, čia galėjo būti įtvirtinta lietuvių karinė stovykla ruoštis kariniams veiksmams, galėjo treniruotis ir kariai prieš jodami į Žalgirio mūšį. Piliakalnis tyrinėtas 2008, 2009, 2010 metais. Archeologinių tyrinėjimų metu rasti negausūs 14 a. antros pusės arba 15 a. pradžios radiniai: puodo šukės, geležiniai grandeliai nuo šarvų, žalvariniai kabučiai ir kita.

G. Zabiela Mažųjų Žinėnų piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje Vilnius 2009, p. 88–95.