Meaux (Mo), miestas Prancūzijos šiaurėje, Île‑de‑ France’o administraciniame regione, apie 40 km į rytus nuo Paryžiaus.
55 800 gyventojų (2019); priklauso Paryžiaus aglomeracijai. Įsikūręs prie Marnos upės ir Ourcqo kanalo. Per Meaux eina Paryžiaus–Reimso geležinkelis. Maisto (sūrių, cukraus), chemijos, popieriaus, siuvimo pramonė.
Architektūra
Išliko keltų akmens blokų masyvios gynybinės sienos griuvėsių. Miestas išsidėstęs aplink gotikinę Šv. Stepono katedrą (pradėta apie 1170, architektas G. de Vainfroy ir kiti, lotyniškojo kryžiaus plano, vidurinės navos aukštis 33 m, liepsnotosios gotikos fasadas su rozete, 2 skirtingo aukščio bokštai, vargonai 17 a., meistras V. de Hémanas) ir 13 a. kapitulos pastatą. Vyskupų rūmai (12–17 a., dabar teologo ir rašytojo J. B. Bossuet muziejus) su Bossuet parku (1639, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as).
Istorija
Antikos laikų pradžioje romėnų vadintas Lotinumu, vėliau tapo Meaux (pagal regione gyvenusios gališkos meldų genties vardą). Pasak legendos, 3 a. čia šv. Dionizas skleidė krikščionybę. Nuo 4 a. vyskupijos centras. 923–1361 priklausė Šampanės grafams. Labai nukentėjo per Šimtametį karą ir Žakerijos valstiečių sukilimą. Per 16 a. Prancūzijos religinius karus čia slapstėsi daug protestantų (hugenotų), daug jų išžudyta per 1572 Baltramiejaus nakties žudynes.
2271