totorių mečetė Nemėžyje (1909, pagal inžinieriaus A. Sonino projektą, 2009 restauruota)
Selimijės mečetė Edirnėje (1575, architektas Sinanas)
mečètė (arab. mesdžid – maldos vieta), musulmonų maldos namai. Kvadrato, stačiakampio arba apskritimo plano su kupolu (kuba) – dangaus ir dieviškumo simboliu. Pagrindinė dalis – dembliais ir kilimais išklota didelė maldų salė (haramas) su pusapvale arba daugiakampe niša (mihrabu) sienoje, atgręžta į Mekos pusę. Didesnėje mečetėje įrengiama sakykla (minbaras), pakyla (daka), nuo kurios skaitomas Koranas, valdovų kalifų ložė (maksura). Prie maldų salės yra kolonada (rivaku) apjuostas didelis kiemas (sahnas). Jo viduryje – šulinys, fontanas (mida) arba kvadratinis (kartais daugiakampis) baseinas (hauzas), skirtas ritualiniam apsiplovimui (guslis). Greta mečetės dažniausiai statomi (kai kada su ja sujungiami) minaretai, mauzoliejai, medresės, vargšų namai, kiti pagalbiniai pastatai.
Būdinga mukarnas, pleištinės, pasaginės, daugialapės arkos, stiuko, akmens ir medžio reljefai, mozaikos, inkrustacijos, glazūruotų plytelių apdaila, arabeskos, maureskos, kufiškojo rašto ornamentai. Prototipas – pranašo Mahometo gyvenamasis namas Medinoje. Kaip maldos namai susiklostė 7 amžiuje. 11–15 a. paplito Centrinėje ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje.
Nuo 15 a. statytos ir Lietuvoje: Kaune, Vilniuje, Keturiasdešimt Totorių, Nemėžio, Raižių (Alytaus rj. savivaldybė) kaimuose.
2271