mechanizmų ir mašinų teorija

mechanzmų ir mašnų teòrija, mokslas, nagrinėjantis mechanizmų ir mašinų sandarą, savybes ir bendruosius jų projektavimo būdus. Svarbiausia mechanizmų ir mašinų teorijos dalis – mechanizmų teorija, nagrinėjanti mašinų tipinius mechanizmus (pvz., svirtinius, krumplinius), atliekanti jų struktūrinę (nagrinėja mechanizmo grandis, jungimo būdus, judesio apibrėžtumo sąlygas, mechanizmų skirstymą į grupes), kinematinę (tiria mechanizmo grandžių ar taškų judesį nesiedama jo su išorinėmis jėgomis; mechanizmų kinematika) ir dinaminę (nagrinėja mechanizmą veikiančias jėgas ir jų ryšį su mechanizmo judėjimu; mechanizmų kinetostatika, mechanizmų ir mašinų dinamika) analizę ir mechanizmų sintezę (apima mechanizmų projektavimo metodus ir jų panaudojimą). Mechanizmų kinematinė ir dinaminė analizė remiasi teorinės mechanikos metodais ir dėsniais. Dažniausiai dinaminės analizės metodais nustatomi pradinių mechanizmo grandžių judėjimo dėsniai ir reakcijos grandžių sąlyčio vietose, atliekamas grandžių judėjimo reguliavimas, subalansuojami visi mechanizmai ir jų sukančiųsi dalių masės. Su mechanizmų teorija glaudžiai siejasi mašinų teorija, nagrinėjanti mašinas kaip susijusių mechanizmų visumą ir ieškanti būdų sukurti tokius mašinų principinių schemų projektavimo metodus, kurie padėtų pasiekti optimalų mašinos našumą. Pagrindinės mašinų teorijos kryptys – automatų, jų programinio valdymo sistemų, manipuliatorių, robotų, mechatroninių sistemų projektavimas.

Mechanizmų ir mašinų teorijos pradžia siejama su 18 a. pabaiga, kai ji atsiskyrė nuo teorinės mechanikos. Pradininku laikomas Agustnas de Betancourt’as (Prancūzija), parašęs pirmąjį techninės mechanikos ir mechanizmų teorijos vadovėlį. Mechanizmų sandaros teoriją sukūrė F. Reuleaux, grafinius metodus mašinų mechanikoje pritaikė R. Proellis (Vokietija), mechanizmo apibrėžimą ir jų klasifikaciją pasiūlė Robertas Whillis (Didžioji Britanija), mechanizmų analizinės sintezės pagrindus sukūrė P. Čebyšovas, mechanizmų kinematinės ir kinetostatinės analizės metodus – I. Artobolevskis.

Lietuvoje mechanizmų ir mašinų teorijos mechanizmai ir mašinos pradėtos tirti Vytauto Didžiojo universitete (P. Jankauskas, A. Jasiulionis); 1946–50 mechanizmų ir mašinų teorijos tyrimai buvo daromi Kauno universitete, 1954–64 – Fizikinių ir techninių energetikos problemų institute (dabar Lietuvos energetikos institutas), nuo 1964 Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) Vibrotechnikos laboratorijoje (nuo 1987 Vibrotechnikos centras; vadovas K. Ragulskis), vėliau ir kituose šalies institutuose. Pirmąjį vadovėlį Mašinų teorija (2 d. 1940) parašė J. Čiurlys.

278