mechanorecèpcija (gr. mēchanē – įrankis, priemonė + lot. receptio – priėmimas), mechaninių dirgiklių energijos priėmimas, pavertimas nerviniu impulsu ir jutimas; recepcijos rūšis. Išorinio poveikio jutimas ir perdavimas atsiranda įvykus mechaniniam poslinkiui ar membranos mechaninei deformacijai. Jautriausios mechaniniam dirginimui yra specialios ląstelės – mechanoreceptoriai. Jie skirstomi į 2 tipus. Pirmojo tipo mechanoreceptoriai dalyvauja pirminėje recepcijoje; juos sudaro plaukinės ir blakstieninės struktūros (pvz., sensorinių organų mechanoreceptoriai), antrojo tipo – mažiau jautrūs mechaniniams poveikiams ir neturi specializuotų struktūrų (pvz., stuburinių audinių mechanoreceptoriai). Mechanoreceptoriais juntami mechaniniai, terminiai ir garsiniai poveikiai. Dažnai nervo galūnė būna kapsulėje arba susijungusi plaukeliu (pvz., paukščių ir žinduolių odos mechanoreceptoriai, kuriuos sudaro Meissnerio kūneliai, Merkelio lytėjimo diskai). Bestuburių mechanoreceptorius sudaro sensoriniai šereliai, sensilės, statocistai. Mechanoreceptorių vystymuisi, sandarai ir funkcionavimui didelę reikšmę turi organizmo gyvenimo sąlygos.
1331