Mechelen

Mechelen (flamand.; Mèchelenas), pranc. Malines (Malnas), miestas Belgijos šiaurėje, Flandrijoje, į pietus nuo Antverpeno.

86 900 gyventojų (2020; aglomeracijoje 123 000 gyventojų).

Didžioji turgaus aikštė Mechelene; Šv. Rumoldo katedra

Mechelenas įsikūręs prie Dijlės upės ir Leuveno–Mecheleno kanalo. Per Mecheleną eina Briuselio–Antverpeno geležinkelis ir plentas.

Baldų (nuo 16 a.), tekstilės (kilimų, nėrinių), metalo apdirbimo, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos, chemijos, maisto (daržovių konservavimo, alaus) pramonė. Geležinkelio transporto remonto įmonės. Amatai (Karališkoji kilimų manufaktūra De Vita, įkurta 1889). Prie Mecheleno auginamos daržovės (trūkažolės, smidrai, žiediniai kopūstai); daržovių aukcionai.

Dailės akademija. Karališkoji kariljono skambinimo mokykla. Miesto, vyskupijos, žydų deportacijos ir rezistencijos, žaislų, laikrodžių ir kiti muziejai. Planckendaelio gyvūnų parkas, miesto botanikos sodas. Kasmetinis gėlėmis puoštų didžiulių kortežų paradas (2005 įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą).

Architektūra

Mecheleno rotušė (14 a. pradžia)

Išliko vidurinių amžių gynybinės sienos liekanos: Briuselio vartai, tiltas per Dijlės upę (abu 13 amžius). Sakraliniai pastatai: brandžiosios gotikos Šv. Rumoldo katedra (13–15 a., interjere dailininko A. van Dycko Nukryžiavimas) su 49 varpų varpine (aukštis 97,28 m, su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999), gotikinės bažnyčios: Šv. Kotrynos (14–15 a.), Švč. Dievo Motinos už Dijlės upės (15–16 a., interjere dailininko P. P. Rubenso Stebuklingas žuvies pagavimas), Šv. Jono Evangelisto (15 a., altoriuje dailininko P. P. Rubenso Mecheleno triptikas), barokinės bažnyčios: beginių (1629–47), Hanswijko Dievo Motinos bazilika (1681, architektas L. Faydherbe’as), jėzuitų Šv. Petro ir Pauliaus (17 amžius).

Rūmai: Margaritos Austrės (16 a. pradžia, nuo 1796 Teismo rūmai) su gotikos, renesanso stiliaus detalėmis, H. van Busleydeno (16 amžius). Kiti pastatai: senoji akmens mūro miesto rotušė (13–14 a., dabar Schepenhuis skulptūros muziejus), gotikinė rotušė (14 a. pradžia) su varpine (nebaigta, su kitomis 11–17 a. Belgijos ir Prancūzijos varpinėmis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999). Senamiestyje gausu 14–16 a. pirklių gildijų namų su renesansinio dekoro ažūriniais fasadais (De Zalm žuvies pirklių gildijos namai, 16 a. pirma pusė). Išliko rokokinis seniausios pasaulyje kariljono mokyklos pastatas (18 amžius).

H. van Busleydeno rūmai Mechelene (16 a.)

Istorija

Mecheleno vietoje žmonių gyventa nuo antikos laikų. 3–4 a. atsikraustė germanai. 756 čia krikščionių tikėjimą platino ir pastatė vienuolyną airių vienuolis šv. Rumoldas (Rumboldas). 915–1333 Lježo vyskupų, 1333–69 Flandrijos grafų, nuo 1368 Burgundijos kunigaikščių valda.

Itin klestėjo valdant Nyderlandų regentei Margaritai Austrei, kuri 1507–17 ir 1519–30 čia buvo įkurdinusi savo dvarą. Nuo 1559 arkivyskupo rezidencija.

Per 16–18 a. karus niokotas Ispanijos, Prancūzijos, Anglijos kariuomenių. 1835 Mecheleną ir Briuselį sujungė pirmasis Europos žemyne geležinkelis.

2271