Mečislovas Davainis-Silvestraitis
Davanis-Silvestráitis Mečislovas 1849 04 20Žieveliškė (Kražių vlsč.) 1919 05 31Vilnius, lietuvių kultūros veikėjas, tautosakos rinkėjas. Mokėsi Kėdainių, Kauno gimnazijose, baigė šaltkalvių mokyklą Varšuvoje. Iki 1891 gyveno Dovainavos dvare (prie Kalnujų), vėliau įvairiuose miestuose (ir Vilniuje). Platino lietuviškas knygas, mėnraštį Aušra. Vilniuje leido lietuvių minties laikraštį Litwa ir žurnalą Lud. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje (Varpas, Nemuno sargas, Ūkininkas, Vienybė lietuvninkų, Šviesa).
Sukūrė eilėraščių, poemą, parašė etnografinių rašinių. Išvertė G. Byrono poemos Čaild Haroldo klajonės fragmentą (1884). Vertingiausias palikimas – surinkta tautosaka. Gavo J. Basanavičiaus, J. A. Karłowicziaus, E. Volterio patarimų. 19 amžiaus pabaigoje daugiausia Raseinių apylinkėse užrašė pasakų ir sakmių (apie 700), lietuvių ir lenkų dainų, keletą raudų. 20 amžiaus pradžioje rinko tautosaką Vilniaus krašte. 1886 Rusijos geografų draugijai nusiuntė du pasakų rinkinius lietuvių kalba bei dainų lenkų kalba ir buvo draugijos pripažintas nariu bendradarbiu. Išleido knygą Patarlės ir dainos (1889, paskelbta 10 pasakojamosios tautosakos tekstų ir 5 dainos). Dalį jo užrašytų ir į lenkų kalbą išverstų pasakų paskelbė J. Karłowiczius (Žemaičių padavimai / Podania żmujdzkie 2 t. 1894). Kita dalis užrašytų tekstų skelbta periodikoje (rusų, vokiečių ir anglų kalbomis). Iš jo surinktos medžiagos daugiausia žinomi vertimai (dalis išlikusių lietuviškų originalų saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Rusijos geografų draugijos archyve Sankt Peterburge; nespausdintų tekstų vertimai į lenkų kalbą saugomi Valstybiniame istorijos archyve).
P: Pasakos. Sakmės. Oracijos Vilnius 1973 (pasakų vertimų ir lenkų kalba užrašytų liaudies prozos kūrinių rodyklės).
3022