Gẽdvilas Mečislovas 1901 11 11Bubiai (Šiaulių apskr.) 1981 02 05Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. SSKP narys (nuo 1934, iki 1940 priklausė Lietuvos komunistų partijai).
Už draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą M. Gedvilo tėvas su šeima 1904 buvo ištremtas į Rusiją. 1919–22 M. Gedvilas studijavo Petrogrado technologiniame institute. 1923 grįžo į Lietuvą. 1923–27 mokytojavo, 1928–30 redagavo laikraštį Žemaitis, dirbo Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijoje. 1926–31 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Dalyvavo opozicinėje tautininkų valdžiai veikloje, dėl to 1927–31 kelis kartus administracine tvarka kalintas. Suartėjo su komunistais. Redagavo nelegalius komunistinius leidinius. 1931–40 Telšių apygardos ligonių kasų direktorius.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 1940 06–07 vadinamosios Liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministras. 1940–46 LSSR Liaudies komisarų tarybos, 1946–56 Ministrų Tarybos pirmininkas. Vienas Lietuvos inkorporavimo į SSRS vykdytojų, prisidėjo prie represijų prieš lietuvių inteligentiją, politinius veikėjus. Su kitais įgyvendino SSRS politiką – slopino pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, vykdė prievartinę valstiečių kolektyvizaciją, persekiojo katalikybę.
Mečislovas Gedvilas
M. Gedvilo bolševikinės politinės pažiūros ilgainiui kito. Apie 1950 su J. Paleckiu pradėjo kritiškai vertinti brutalią rusifikaciją, jai priešintis, iš dalies pripažino 19 a. pabaigos–20 a. pradžios lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo reikšmę, dėl to ne kartą kritikuotas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto biure, plenumuose ir suvažiavimuose. 1956 iš Ministrų Tarybos pirmininko pareigų atleistas.
1957–73 LSSR švietimo ministras. Švietimo ministerijos darbuotojų veikiamas nepritarė mokyklų rusifikavimui, stengėsi išsaugoti lietuvių kalbą kaip dėstomąją. Kaip švietimo ministras skatino mokyklų tinklo plėtimą, naujų pastatų (vadintų priestatais) statybą. Gynė 11‑metę vidurinę mokyklą (rusakalbiai perėjo į 10‑metę).
1940–76 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto narys, 1940–56 komiteto biuro narys, 1952–56 kandidatas į SSKP Centro komiteto narius. 1940–75 LSSR, 1941–62 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Parašė atsiminimų knygą Lemiamas posūkis (1975, rusų kalba 1979).
-Mečislovas Gedvilas
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.
2769