mecosoprãnas (it. mezzosoprano < mezzo – vidurinis, tarpinis + sopranas), moterų (solisčių) balsas, žemesnis už sopraną ir aukštesnis už kontraltą (altą). Diapazonas (g) a–a1–h1. Trys registrai: kompaktiškasis, arba sodraus skambesio vidurinis (mediumas), artimas kontraltui žemas (krūtinės) ir intensyvus viršutinis (galvos). Gali būti aukšti (lyriniai), artimi sopranui, žemi (dramatiniai), artimi kontraltui ir reti koloratūriniai, pasižymintys virtuozine technika.
Mecosopranui parašytos operų partijos: Karmen (G. Bizet Karmen), Amneris, Eboli, Azučena (G. Verdi Aida, Don Karlas, Trubadūras), Frika (R. Wagnerio Reino auksas, Valkirija), Malika (L. Delibes’o Lakmė), Dalila (C. Saint‑Saënso Samsonas ir Dalila), Šarlotė (J. Massenet Verteris), Antigonė (C. Orffo Antigonė). Atsirado 19 a. išsiplėtus soprano diapazonui.