medãlis (pranc. médaille, it. medaglia < lot. metallum – metalas), apdovanojimo už nuopelnus ženklas. Už ypatingus nuopelnus apdovanoja valstybė, žinyba ar kita organizacija. Kiekvienas medalis turi nuostatus, kuriais nustatomi apdovanojimo nuopelnai, apdovanojimo ir medalio nešiojimo tvarka. Vietoj medalio apdovanotieji gali nešioti pakaitą: nustatytos formos ir spalvos juosteles, miniatiūras, rozetes.
Pirmieji medaliai įsteigti 17 amžiuje Švedijoje; 1632 po Niurnbergo mūšio karalius Gustavas II Adolfas karininkams įteikė auksinius medalius, skirtus nešioti ant kaklo. Rusijoje medaliai paplito Petro I valdymo laikais (1701–20 nukaldinti 25 medaliai). Išplėtotą medalių sistemą buvo sukūrusi SSRS.
Pirmieji medaliai Abiejų Tautų Respublikoje įsteigti 18 amžiuje valdovo Augusto III: už nuopelnus krašto gerovei 1738 jis įsteigė Bene Merentibus (Labiausiai nusipelnusiam) medalį.
Virtuti Civili (1792, sidabras, 43 × 33,5 mm; iš Z. Jankausko rinkinių)
Stanislovas Augustas už mokslo, meno ir ūkio laimėjimus įsteigė Merentibus (Už nuopelnus 1766; aukso ir sidabro), Vyriausiosios karo mokyklos auklėtiniams baigiamųjų egzaminų proga – Diligentiae (Už darbštumą 1767; aukso, sidabro ir bronzos), puskarininkiams ir eiliniams už ilgą ir pavyzdingą karinę tarnybą – Za dosłużone wciąż 18 lat w iednymże corpusie (Už viename korpuse ištarnautus 18 metų 1770) medalius. Nekilmingiems asmenims, kurių nebuvo galima apdovanoti Baltojo Erelio ordinu ir Šventojo Stanislovo ordinu, įsteigti Pro Fide, Grege et Lege (Už tikėjimą, tautą ir įstatymą, aukso ir sidabro), Praemiando Incitat (Paskatinamasis apdovanojimas), už mokslo, meno ir literatūros laimėjimus skirtas Solerti (Pasižymėjusiajam, visi apie 1770). Per karą su Rusija pasižymėjusiems karininkams apdovanoti įsteigtas Virtuti Militari (Už karinius nuopelnus), asmenims, pasižymėjusiems civilinėje tarnyboje, – Virtuti Civili (Už civilinius nuopelnus, abu 1792; abu aukso ir sidabro).
1918–40 nepriklausomoje Lietuvoje buvo šie valstybės apdovanojimo medaliai: Vytauto Didžiojo ordino trijų laipsnių, su kardais ir be kardų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino trijų laipsnių (visi 1930), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių; Lietuvos nepriklausomybės (abu 1928), Kariuomenės pirmūnų (1940). Buvo žinybų ir organizacijų medaliai: Vyriausiojo Mažosios Lietuvos komiteto Klaipėdos išvadavimo (1923), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Darbo žvaigždės trijų laipsnių (1939; Darbo žvaigždės ordinas), Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės (1930), Lietuvos ugniagesių draugijų sąjungos Artimui pagalbon (1933). Apdovanojimo medalius Le Locle’yje (Šveicarija) gamino Huguenin Frères & Co bendrovė.
SSRS 1940 okupavus Lietuvą buvo įvesta SSRS apdovanojimų sistema. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai atkūrė Šaulių sąjungą, kuri apdovanodavo Šaulių žvaigždės medaliu.
Lietuvai 1990 03 atkūrus nepriklausomybę medaliai atkurti 1991 09 12 Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu. Valstybės apdovanojimų sistema pertvarkyta pagal 2002 06 18 įstatymą (Lietuvos valstybės apdovanojimai). Valstybės apdovanojimais tapo Vyčio kryžiaus ordinas, Vytauto Didžiojo, Gedimino ordinų, ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliai (visi įsteigti 2002, visi vieno laipsnio) ir Sausio tryliktosios atminimo medalis.
Dalis buvusių valstybės apdovanojimų paversta žinybiniais, pvz., Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Šaulių žvaigždės medaliai (nuo 2002 yra Krašto apsaugos ministerijos apdovanojimo ženklai), Dariaus ir Girėno medalis (įsteigtas 1993; nuo 2002 – Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų). Krašto apsaugos sistemos medaliai: Už nuopelnus, civiliams Už nuopelnus, Už pasižymėjimą, Generolo Jono Žemaičio (visi 2000), Už tarptautines misijas (2001), kariuomenės lygmens – Už pasižymėjimą, Už nuopelnus (abu 2000); kariuomenės pajėgų lygmens – Už pasižymėjimą, Už nepriekaištingą kario savanorio tarnybą ištarnavusiems 5 metus ir 10 metų, Už nepriekaištingą tarnybą (visi 2000). Kūno kultūros ir sporto departamento pasižymėjimo ženklai – medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1999), Už sporto pergales (2003). Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai, Joniškis ir kiti miestai yra įsteigę miesto garbės piliečio medalius.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1991, įsteigtas 1928)
Siekiant pagerbti rašytoją ir visuomenės veikėją G. Petkevičaitę-Bitę bei skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą 2011 04 13 Seimo valdybos sprendimu įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis Tarnaukite Lietuvai.
L: V. Kavaliauskas Už nuopelnus Lietuvai: 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos ordinai ir medaliai Vilnius 2001; S. Oberleitner Polskie ordery odznaczenia i niektóre wyróžnienia zaszczytne 1705–1990 T. 1 Zielona Góra 1992.
1709