medelýnas, žemės sklypas ar specializuotas ūkis, kuriame dauginami sodo, miško, dekoratyviniai augalai. Pagal dauginamus augalus skiriami šie medelynai: sodininkystės (dauginami vaismedžiai, uogakrūmiai), miško (dauginami miško medžiai ir krūmai), dekoratyvinių augalų (teikia sodinukų želdynams), karantininis (introdukcinis medelynas; auginami introdukuoti augalai ir tiriamos įvežtų augalų pavojingos ligos ir kenkėjai).
spygliuočių medelynas
Sodininkystės medelynas
Sodininkystės medelynas turi keletą pagrindinių skyrių: daigyną, skiepyną, veislinių sodinių, vegetatyvinio dauginimo. Daigyne sėjamos sėklos, auginami poskiepiai ir kiti sėjinukai. Lauko daigyne 1 ha išauginama apie 200 000 poskiepių, šiltnamiuose apie 500 000. Skiepyne skiepai auginami 2–3 metus. Pavasarį (rečiau rudenį) poskiepiai sodinami 20–35 cm atstumu eilėmis. Tarpueilių plotis 70–90 cm. Skiepai auginami ir formuojami 1–2 metus. 1 ha išauginama iki 30 000 skiepų (kartais daugiau kaip 50 000). Veislinių sodinių skyriuje auginamos geriausios vaismedžių ir uogakrūmių veislės. Jų skiepūgliai ir ūgliai dauginami vegetatyviai. Vegetatyvinio dauginimo sklypuose augalai (agrastai, avietės, vegetatyviniai poskiepiai, braškės) auginami nuolat, dauginami atlankomis, atžalomis, palaipomis (ūsais). Sėkliniuose soduose auginami įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Jų sėklos naudojamos sėkliniams poskiepiams auginti. Lietuvoje pirmieji sodininkystės medelynai įkurti Žagarėje (1860) ir Panevėžyje (1865). 1939 buvo 443 sodininkystės medelynai (daugiausia privatūs), kurie per metus išaugindavo 623 000 vaismedžių skiepų ir 130 000 vaiskrūmių. 1948 įsteigti valstybiniai medelynai. 1966 jų buvo 19, 1979 – 12, 1985 – 9. Didžiausi medelynai buvo Anykščių, Kretingos ir Panevėžio sodininkystės ūkiuose. 1997 įkurta Sodininkystės medelynų asociacija. Centras Babtuose (Kauno rj.). Asociacijai priklausė 9 medelynai, kuriuose kiekvienais metais buvo išauginama apie 0,5 mln. vaismedžių, apie 4,5 mln. uogakrūmių ir apie 0,7 mln. braškių sodinukų. 2001 įkurta verslinių sodų asociacija Vaisiai ir uogos, kuri perėmė medelynų asociacijai priklausiusias funkcijas. Sodinukų išaugina ir sodininkai mėgėjai. 2004 jie išaugino apie 0,8 mln. vaismedžių ir uogakrūmių, apie 2,2 mln. braškių.
1326
Miško medelynas
Miško medelynai augina medžių ir krūmų sodmenis miškams želdinti. Dažniausiai auginami pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, ąžuolų, uosių, juodalksnių, beržų) 2–4 m. sodinukai ir 1–2 m. (rečiau 3 m.) sėjinukai. Miško medelynų plotas dalijamas į 2 dalis: produkuojančiąją (joje yra sėjinukų dauginimo ir sodinukų skyriai) ir pagalbinę. Lietuvoje pirmasis miško medelynas buvo įkurtas Alytuje (1928). Paplito mišrūs medelynai, kuriuose auginami miško ir dekoratyvinių augalų sodmenys. Visos miško urėdijos turi daigynus ir medelynus. Didžiausi miško medelynai: Jonavos, Vilniaus, Kretingos, Dubravos, Tytuvėnų, Tauragės, Kaišiadorių, Rokiškio, Telšių ir Panevėžio urėdijų.
Kėdainių medelyne auginami ąžuoliukai
1208
-sodininkystės medelynas; -miško medelynas