mediatoriai

mediãtoriai (lot. mediator – tarpininkas), biologiškai aktyvios medžiagos, perduodančios nervinį impulsą iš nervinės ląstelės į nervinę ląstelę arba organą (liauką, raumenį). Pagrindiniai mediatoriai yra acetilcholinas, adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas, serotoninas. Daugelis jų gaminasi audiniuose (ypač nerviniame). Presinapsinėse nervo galūnėse yra daugybė apie 30 nm skersmens pūslelių, pilnų mediatorių. Atsklidus nerviniam impulsui dalis pūslelių sprogsta, mediatoriai išteka į sinapsės plyšį ir sąveikauja su mediatoriams jautriomis posinapsinės membranos sritimis. Dėl to staiga padidėja membranos pralaidumas kai kuriems jonams; iš inervuojamos ląstelės išteka kalio jonai, o į ją skverbiasi natrio jonai. Neigiamas elektros krūvis ląstelės viduje sumažėja, ląstelės membrana depoliarizuojasi. Depoliarizacijai pasiekus kritinį lygį atsiranda vadinamasis posinapsinis potencialas, kuris sukelia veikimo potencialą, galintį sklisti aksonu. Mediatorius inaktyvuoja fermentai, skaidydami juos, bet dalis nesuskaidytų mediatorių, patekusių į audinių skystį ir kraują, sukelia įv. vegetacines reakcijas. Imuninę sistemą veikiančios medžiagos vadinamos imunomediatoriais.