medicnos istòrijos dstymas Lietuvojè. Lietuvoje 1825 Vilniaus universitete (VU) buvo įvestas medicinos istorijos kursas, kurį dėstė K. Porcijanka, 1828–31 – A. Velkas. 1831 VU įkurta Medicinos istorijos katedra, kuriai iki 1832 (VU uždarymo), vėliau – 1832–38 Medicinos-chirurgijos akademijoje vadovavo A. Abichtas, tyrinėjęs kaltūno kilmę. 1838–42 katedrai vadovavo A. F. Adamovičius, jis propagavo J. Franko terapijos mokyklos laimėjimus, A. Sniadeckio organinių būtybių teoriją. Vilniaus S. Batoro universitete 1922–30 veikusioje Medicinos istorijos, filosofijos ir medicinos propedeutikos katedroje medicinos istoriją 1924–31 dėstė S. Trzebińskis, vėliau – S. Wladiczka, J. Szmurła, A. Wrzosekas, Lietuvos universitete 1922–24 – P. Avižonis, 1925–30 – J. Šliūpas, kuris skaitytų paskaitų pagrindu Šiauliuose išleido Senovės ir viduramžių medicinos istoriją (1934) – pirmąjį pasaulinės medicinos istorijos veikalą lietuvių kalba. Pasitraukus J. Šliūpui medicinos istorija iki 1948 dėstyta atskirų medicinos specialybių mokymo programose. 1946–50 Kauno universitete, nuo 1950 Kauno medicinos institute medicinos istorija 1948–50 dėstyta Fiziologijos, 1951–72 – Patologinės fiziologijos katedroje. Iki 1967 šį kursą skaitė A. Vileišis. Jis paskelbė medicinos istorijos darbų, pradėjo rinkti eksponatus kuriamam Lietuvos medicinos istorijos muziejui. Nuo 1967 medicinos istoriją dėstė V. Siudikas – vienas Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus kūrėjų. Jam vadovaujant ir panaudojus jo surinktus eksponatus Kauno medicinos universitete buvo įkurtas Medicinos istorijos skyrius, nagrinėta aukštojo medicinos mokslo istorija Lietuvoje, gydytojų ir medicinos draugijų veikla, gydymo įstaigų istorija, krašto sanitarinė būklė (choleros epidemijos Lietuvoje 1831–1921); parašė kn. Iš medicinos istorijos (Johano Peterio Franko ir Jozefo Franko veikla Vilniuje ir Peterburge) (su kitais, 1983). Medicinos istoriją Kauno medicinos universitete dar dėsto A. Bagdonavičius (tyrinėjimų sritis – medicininė pagalba Kaune iki 18 a. pabaigos) ir A. Lygnugarienė (Kauno aukštosios medicinos mokyklos istorija). VU medicinos istoriją 1944–67 dėstė V. Micelmacheris, jis t. p. tyrinėjo VU Medicinos fakulteto istoriją, sveikatos apsaugos ir medicininės pagalbos būklę nepriklausomoje Lietuvoje. Žymiausias jo veikalas Lietuvos medicinos istorijos apybraižos (1967, rusų k.). 1967–70 medicinos istoriją dėstė S. Biziulevičius, jis tyrinėjo Lietuvos medicinos mokslo, ligoninių ir farmacijos istoriją, su kitais parašė akademinę Vilniaus universiteto istoriją 1579–1979 (1976–79, 3 t.). Nuo 1970 medicinos istoriją VU dėstė Vitalija Miežutavičiūtė (tyrinėjimų sritis – Vilniaus medicinos draugijos veikla 19–20 a., Medicinos fakulteto žymiausių mokslininkų mokslinė ir praktinė veikla), nuo 2007 ir Silvija Stakulienė, tyrinėjo Lietuvos medicinos periodikos ir medicinos muziejų raidą. Aurimas Andriušis tyrė 18–20 a. Lietuvos medicinos raidos istoriją, aukštojo ir vidurinio Lietuvos medicinos mokslo raidos istoriją, Lietuvos medicinos istoriografijos problemas, buvo tęstinio leidinio Vilniaus medicinos istorijos almanachas (2 d. 1997–2006) redaktorius, monografijos Vilniaus universiteto Patologijos muziejus (2000) vienas autorių. Toliau pradėtus darbus tęsia Ramūnas Kondratas. Yra tęstinio leidinio Vilniaus medicinos istorijos almanachas redaktorius, rengia parodas.
1963