medicnos sociològija, sveikãtos sociològija, sociologijos sritis, tirianti gyventojų sveikatos priklausomumą nuo socialinės aplinkos, sveikatos poveikį visuomenės plėtrai ir žmogaus veiklai, sveikatos priežiūros socialinę organizaciją, jos darbuotojų sudėtį. Medicinos sociologijos tyrimo objektai gali būti įvairių tipų gydymo praktika, ligos, ligonių elgsena, sergančiųjų poreikiai, medicinos institucijos, sveikatos paslaugų organizacijos, ligų etiologijos, gimstamumo, mirtingumo, medicininių paslaugų paklausos ir vartojimo socialiniai veiksniai, gydytojo ir paciento santykiai, skirtingų sveikatos priežiūros sistemų (pavyzdžiui, privačios ir viešosios) socialinis poveikis, sveikatos paslaugų tarptautiniai modeliai ir kita. Skiriami medicinos ir sociologijos sąveikos 2 tipai: kai medicina pasitelkia sociologiją savo problemoms spręsti, pavyzdžiui, tirti gydomų ligonių elgseną (pasak Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo J. Rotho, sociologija šiuo atveju perima vadybos funkcijas ir yra veikiama medicinos) ir kai sociologija tiria gydytojų ir pacientų santykius, valstybės ir medicinos galios santykius. Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojas ir moderniosios visuomenės kritikas I. Illichas 1977 pabrėžė jatrogenijos (nekvalifikuotų medicinos intervencijų keliamos rizikos pacientų sveikatai ir gyvybei) problemas. Medikalizacija (didėjanti medicinos reikšmė žmonių gyvenime) kuria priklausomybę nuo antibiotikų, analgetikų ir raminamųjų vaistų, kurie gali būti žalingi sveikatai. Leidžiami medicinos sociologijos žurnalai: The Milbank Quarterly (nuo 1923), Journal of Health and Social Behavior (nuo 1959), Social Science and Medicine (nuo 1967, visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Sociology of Health and Illness (nuo 1979, Didžioji Britanija).
Medicinos sociologijos ištakos susijusios su epidemiologija, socialine medicina. Medicinos sociologijai, kaip savarankiškam dalykui, susiformuoti ir išplisti poveikio turėjo T. Parsonso veikalas Socialinė sistema (The Social System 1951) apie mediko profesiją ir ligonio elgsenos reikšmę. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje medicinos sociologijos problemoms nagrinėti taikytos interakcionizmo, struktūrinio funkcionalizmo, vėliau – kritiškesnės feminizmo, marksizmo paradigmos. Šiuolaikinės medicinos sociologijos tyrėjai teigia, kad žmonijos sveikata priklauso ne nuo medicinos intervencijos, o nuo sociopolitinių sąlygų.
LIETUVOJE 1973 Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo institute prie Kauno medicinos instituto (nuo 1992 Kauno medicinos akademijos Kardiologijos institutas, 1998–2010 Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institutas) įkurta Medicinos psichologijos ir sociologijos tyrimų laboratorija, kurioje buvo atliekami epidemiologiniai tyrimai (A. Goštautas). Nuo 21 amžiaus pradžios medicinos sociologijos tyrimai atliekami Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedroje. V. Leonavičius, G. Baltrušaitytė ir kiti 2007 išleido monografiją Sveikatos priežiūros sistemos paslaugų vartotojas. Moderniosios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos pertrūkiai ir tęstinumas.
2188