medena, ksilemà (gr. xylon – medis), augalų apytakos audinys, kuriuo vanduo su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų teka į visas antžemines augalo dalis. Vanduo su ištirpusiomis neorganinėmis medžiagomis iš šaknų į kitas augalų dalis mediena teka dėl šaknyse susidarančio šakninio slėgio ir vandens garinimo per lapus (transpiracijos). Medienos yra žolinių augalų ir sumedėjusių augalų lapų indų kūleliuose. Sumedėjusių augalų šaknyse, stiebuose ir šakose mediena sudaro ištisinį sluoksnį tarp brazdo ir šerdies. Medieną sudaro vandens indai (trachėjos arba tracheidės), medienos plaušai, atliekantys ramstinę funkciją, ir medienos parenchima. Vandens indų ląstelės didelės, paprastai labai ištįsusios, nevienodai sustorėjusiomis sienelėmis, subrendusios apmiršta. Medienos plaušų ląstelės ilgos, plonos, sumedėjusiomis sienelėmis, subrendusios t. p. apmiršta. Jos medienai teikia tvirtumo. Medienos parenchimos ląstelės smulkios, ilgai išlieka gyvos. Jose kaupiasi atsarginės maisto medžiagos, kartais kenksmingos medžiagos šalinamos. Medienos parenchimos ląstelės sudaro šerdies spindulius, kurie tęsiasi nuo šerdies iki karnienos. Pagal kilmę mediena skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė mediena kilusi iš augimo kūgelio meristemos, sumedėjusiuose augaluose jos būna prie pat šerdies. Pirminės medienos vandens indai yra didesni ir platesni už antrinės medienos vandens indus. Antrinė mediena susidaro iš antrinės meristemos – brazdo – ląstelių. Ji sudaro pagrindinę sumedėjusių augalų šaknų, stiebų ir šakų masę. Antrinė mediena dažnai susidaro sluoksniais, kurie vadinami metinėmis rievėmis. Suaugusių medžių mediena dažnai diferencijuojasi į 2 sluoksnius: išorinį (vadinamą skala arba minkštąja mediena) ir vidinį (vadinamą branduoline arba kietąja mediena). Vidinio sluoksnio mediena būna kietesnė už išorinio sluoksnio mediena, jo ląstelės negyvos. Branduolinė mediena yra tamsesnė už skalą (pvz., ąžuolo, pušies, uosio), rečiau jų spalva nesiskiria (pvz., beržo, drebulės, klevo). Antrinės medienos neturi lelijainių klasės augalai. Medienos anatominė sandara yra svarbus sistematinis požymis, pagal kurį galima nustatyti augalo taksonominę priklausomybę tam tikrai eilei, šeimai, genčiai ar rūšiai. Mediena atsirado augalams iš vandens persikėlus augti į sausumą. Seniausių tikrosios medienos liekanų aptinkama silūro periode augusių suakmenėjusių augalų dalyse (daugiau kaip prieš 400 mln. metų), pavienių medienos ląstelių randama ordoviko laikotarpio įvairių augalų fosilijose.
849