medenos chèmija, chemijos šaka, tirianti medienos perdirbimą cheminiu ir terminiu būdu, šiais būdais gautas medžiagas ir jų panaudojimą. Svarbiausi perdirbimo procesai – medienos hidrolizė, pirolizė ir ekstrahavimas. Daugiausia medienos sunaudojama plaušienai, celiuliozei ir iš jų gaunamiems produktams (popieriui, kartonui, celiuliozės cheminio perdirbimo medžiagoms) gaminti. Perdirbant medieną susidaro daug šalutinių gamybos produktų – hemiceliuliozės ir lignino. Medienos hidrolizė yra medienos polisacharidų (celiuliozės, hemiceliuliozės) cheminis skaidymas veikiant rūgštimis – susidaro angliavandeniai (gliukozė, ksilozė ir kiti), kuriuos toliau chemiškai arba kartais biochemiškai perdirbant gaunami etanolis, pašarinės mielės, daugiahidroksiliai alkoholiai (ksilitolis, gliucitolis, manitolis, glicerolis, etilenglikolis, propilenglikolis). Kaip žaliava medienos hidrolizei dažniausiai naudojamos smulkios medienos apdirbimo atliekos. Medienos pirolizė (dar vadinama sausuoju distiliavimu) yra medienos skaidymas kaitinant be oro aukštoje (iki 1000 °C) temperatūroje. Yra du medienos pirolizės būdai – anglinimas ir destrukcinis distiliavimas. Anglinama medieną (krūvą malkų) deginant uždengus žemės sluosniu, pramoniniu būdu – specialiose krosnyse arba plieninėse retortose. Gaunamos medžio anglys, jas specialiai paruošus – aktyvintosios anglys. Destrukcinio distiliavimo būdu lapuočių (dažniausiai beržo) mediena kaitinama uždarose keraminėse arba nerūdijančiojo plieno kamerose laipsniškai keliant temperatūrą – gaunamas degutas ir pikis, kurie naudojami kreozotui, plastikams, izoliacinėms medžiagoms, acto rūgščiai, metanoliui, acetonui ir fenoliui gaminti. Dujų generatoriuose (aukštoje temperatūroje, esant tam tikram oro arba deguonies kiekiui) iš medienos atliekų gaunamas metano, anglies monoksido ir vandenilio dujų mišinys (sintezės dujos), naudojamas kaip kuras ir kai kurių organinių junginių sintezei. Perdirbant medieną 350–400 °C temperatūroje ir 25–30 MPa slėgyje, dažniausiai naudojant katalizatorius, gaunamas skystasis kuras, kurio didžiąją dalį sudaro alkanai (C2–C5). Vandeniu, organiniais tirpikliais ekstrahuojant medieną (ąžuolo ir kaštainio medieną ir žievę, alksnio, cūgos, eglės, gluosnio, maumedžio žievę) gaunami taninai, sakinimu – sakai. Lietuvoje nuo senų laikų (manoma, nuo 14 amžiaus) veikė miško verslo įmonės – būdos, kuriose iš beržo medienos, tošies buvo gaunamas degutas, iš spygliuočių – sakai, o iš jų terpentinas ir kanifolija. Medienos chemijos produktus – kanifoliją ir terpentiną – gamina ir naudoja kitiems produktams (pvz., lakams ir dažams) gaminti bendrovė Alytaus chemija.

2509

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką