medenos ir medenos dirbini prãmonė, miško pramonės šaka, apimanti įmones, kurios mechaniniu ir cheminiu būdu apdoroja ir perdirba medieną, gamina iš jos įvairius gaminius.
Įmonės
Medienos ir medienos dirbinių pramonei priklauso lentpjūvės, standartinių medinių namų, statybinių stalių dirbinių, faneros, medinės taros, degtukų ir kitų medienos dirbinių gamybos įmonės.
Svarbiausi produkcija
Svarbiausia produkcija: pjautinė mediena (lentos, tašai, pabėgiai), medienos drožlių ir plaušų plokštės, lukštas, klijuota fanera, surenkamieji mediniai namai ir jų dalys, langai, durys, parketas, pirtys ir jų įranga, medinė tara (dėžės, konteineriai, statinės, transporto padėklai), medinės laivų, valčių, vagonų, žemės ūkio mašinų dalys, degtukai, mediniai muzikos instrumentai, slidės ir kitas sporto inventorius.
Produkcijos panaudojimas
Medienos ir medienos dirbinių pramonės gaminamos medžiagos naudojamos baldų pramonėje, plaušienos ir popieriaus pramonėje, statyboje.
Plėtra pasaulyje
Medienos ir medienos dirbinių pramonė labiausiai išplėtota Europos Sąjungoje, Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir Kinijoje (1 lentelė). Didžiausios pasaulyje medienos ir medienos dirbinių pramonės bendrovės – Jungtinių Amerikos Valstijų Georgia‑Pacific Corporation (įkurta 1927, 2008 dirbo 50 000 darbuotojų), Weyerhaeuser (įkurta 1900, 41 000 darbuotojų), Suomijos Stora Enso (įkurta 1998, 46 000 darbuotojų), UPM‑Kymmene (įkurta 1996, 26 350 darbuotojų).
1
2007 Europos Sąjungos medienos pramonei (su baldų pramone) priklausė daugiau kaip 340 000 įmonių, jose dirbo daugiau kaip 3 mln. darbuotojų. Pagamintos produkcijos bendroji vertė sudarė 230 mlrd. eurų (be baldų gamybos – 113 mlrd. eurų), eksportas už Europos Sąjungos ribų – 19 mlrd. eurų. Daugiausia medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcijos iš Europos Sąjungos valstybių gamina Vokietija, Italija, Prancūzija. Statybinės medžiagos sudaro 37 %, pjautinė mediena – 27 %, medienos plokštės – 19 %, medinė tara – 7 % visos medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcijos vertės. Eksporto struktūroje didžiausią dalį sudaro pjautinė mediena (32,6 %) ir medienos plokštės (30,4 %).
mediniai padėklai
Vyrauja individualios ir mažos įmonės (jos gamina daugiau kaip 50 % visos Europos Sąjungos medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcijos), nemaža jų dalis veikia ekonomiškai silpnesniuose regionuose ir kaimo vietovėse. Didesnės įmonės dažnai gamina ne tik medieną ir jos produktus, bet ir baldus, popierių, kartoną.
Europos Sąjungos medienos ir medienos dirbinių pramonės gamintojus vienija asociacija CEI‑Bois (įkurta 1952, būstinė Briuselyje), kuriai priklauso daugiau kaip 100 000 įmonių (apie 2,7 mln. darbuotojų).
Istorija
Medienos ir medienos dirbinių pramonė prasidėjo nuo medienos apdirbimo amatų. Fabrikinė lentpjūvystė paplito Vakarų Europoje nuo 15 amžiaus, didelė dalis jos gaminamų lentų buvo skirta pastatams ir laivams statyti. 19 amžiuje atsirado garo lentpjūvės, pramoniniu būdu pradėta gaminti klijuotą fanerą ir kitas statybines medžiagas, degtukus, medinę tarą. Rankų darbą pakeitė mechaninė gamyba, medienai apdoroti buvo naudojamos cheminės medžiagos. Plaušų plokštės pradėtos gaminti 20 amžiaus 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, drožlių plokštės – 4 dešimtmetyje Vokietijoje. Medienos plokštės gaminamos iš menkaverčių žaliavų ir medienos atliekų, todėl jų gamyba sparčiai didėja. Nuo 20 amžiaus antros pusės išsivysčiusių šalių medienos ir medienos dirbinių pramonės gamybos struktūroje vyrauja sudėtingi pramoniniai gaminiai, neapdorota mediena dažnai importuojama iš Trečiojo pasaulio valstybių.
į Borysavo (Baltarusija) medienos apdirbimo fabriką atvežti rąstai
Medienos ir medienos dirbinių pramonė Lietuvoje
Lietuvoje medienos amatų verslai (lentų tašymas ir rankinis pjovimas, medinių darbo įrankių, klumpių, statnių, kubilų ir kitų dirbinių gamyba) žinomi jau labai seniai. Pirmosios vandens jėga varomos pramoninės lentpjūvės atsirado 16 amžiaus antroje pusėje prie didesnių upių, kuriomis buvo plukdomi sieliai. 18 amžiuje, pjautinei medienai tapus svarbia eksporto preke, Klaipėdoje ir Rusnėje pastatyta daug vėjo jėga varomų lentpjūvių. Klaipėdoje pagamintas lentas (vadinamąjį Memeler Holz) gerai vertino ir noriai pirko Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys. Medienos ir medienos dirbinių pramonės plėtrą skatino patogus vandens transporto kelias, kuriuo vyko intensyvi Rusijos imperijos prekyba su Vokietija. Žaliavos Klaipėdos ir Rusnės lentpjūvėms plukdytos Nemunu, Nerimi ir kitomis upėmis ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos miškų. Saugesniam sielių plukdymui iš Rusnės į Klaipėdą 1863–1875 iškastas 25 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas. Medienai transportuoti į Klaipėdą iš kitų Lietuvos ir Rusijos imperijos miestų nutiesti geležinkeliai. 19 amžiaus antroje pusėje garo lentpjūvės pradėjo veikti Vilniuje ir Kaune. Klaipėdoje iki Pirmojo pasaulinio karo veikė 31 didelė lentpjūvė ir 2 faneros fabrikai (pastatyti 1898 ir 1914). Kaune 1913 veikė 10 lentpjūvių ir 2 dideli degtukų fabrikai. Vilniuje medienos ir medienos dirbinių pramonės įmonių buvo mažiau, jos dirbo daugiausia vietinei rinkai.
1918 atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė jau turėjo susiformavusią medienos ir medienos dirbinių pramonę ir senas tradicijas turinčią medienos užsienio prekybą. To meto politinės aplinkybės, konfliktas su Lenkija ir dideli medienos įvežimo į Vokietiją muitai buvo nepalankūs Lietuvos įmonėms, ilgam sustabdė žaliavų importą ir produkcijos eksportą. Medienos ir medienos dirbinių pramonė turėjo persitvarkyti darbui vietinės rinkos poreikiams, organizuoti produkcijos, kuriai reikia mažiau žaliavų, gamybą. Daug lentpjūvių dirbo ne visu pajėgumu, nemažą dalį mažų įmonių perėmė akcinės bendrovės Klaipėdos medžio sindikatas (nuo 1931 importavo medieną iš SSRS), Viešvilė, Lietmedis.
20 amžiaus 3 dešimtmetyje Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Jonavoje pastatyti degtukų šiaudelių fabrikai, kelios dešimtys garo lentpjūvių. 1930 degtukų gamybos ir prekybos monopolis suteiktas Švedijos bendrovei Svenska Tändsticks Aktiebolaget, jų gamyba sukoncentruota Kauno degtukų fabrike, o visos mažesnės įmonės uždarytos. 4 dešimtmetyje prasidėjus ekonominei krizei lentpjūvių ir kitų medienos ir medienos dirbinių pramonės įmonių akcijas pradėjo supirkinėti valstybė. 1935 Lenkijos okupuotame Vilniuje įkurtas faneros fabrikas Dikta. Nors pjautinės medienos, faneros gamyba labai sumažėjo, 1937 Lietuvos medienos ir medienos dirbinių pramonė pagal įmonių ir jų darbuotojų skaičių buvo didžiausia pramonės šaka, o pagal parduodamos produkcijos vertę – antra po maisto pramonės.
Klaipėdos faneros fabrikas (1935)
Per Antrąjį pasaulinį karą nemažai medienos ir medienos dirbinių pramonės gamybinių pajėgumų buvo sunaikinta, išlikusios įmonės dirbo tik vietinei rinkai, gaudavo nepakankamai žaliavų. Karo nualinti miškai davė mažai medienos, didelė jos dalis buvo išvežama į SSRS. Ikikarinis gamybos lygis pasiektas tik 1950. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje labai padidėjo statybinių stalių dirbinių (langų, durų), medinės taros ir baldų paklausa. Besiplečiančiai mašinų ir prietaisų pramonei reikėjo gaminti medinius radijo ir televizijos aparatų, šaldytuvų, žemės ūkio mašinų korpusus, suvamųjų mašinų stalus, medinius vežimus. Senosios lentpjūvės, degtukų šiaudelių fabrikai buvo pertvarkomi šiai produkcijai gaminti. Naujos didesnės įmonės pradėtos statyti 7 dešimtmetyje. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti medienos apdirbimo kombinatai, kurie pjovė lentas, gamino duris, langus. Klaipėdoje pastatyta didelė medinių statini gamykla Progresas, Jūrės kaime (šalia Kazlų Rūdos) – klijuotų medinių konstrukcijų įmonė Jūrės medis. 1958–1960 tuometiniame Klaipėdos faneros fabrike įrengtas pirmasis drožlių plokščių gamybos cechas. 1960 Vilniuje pastatyta Bandomoji medienos pluošto dirbinių gamykla pradėjo gaminti plaušų plokštes. 1963 Klaipėdoje pastatytas medinės taros kombinatas. 1970 pradėjo veikti Kazlų Rūdos medienos dirbinių kombinatas (gamino pjautinę medieną ir drožlių plokštes). 1973 pradėjo veikti Alytaus namų statybos kombinatas, jis vienijo lentų pjovimo, kietųjų plaušų plokščių, durų ir langų gamybos įmones, kaimo vietovėse statė surenkamuosius skydinius namus. 1985 kombinatas jau gamino 160 000 m3 lentų. Siekiant geriau panaudoti žaliavas, mechanizuoti sunkius apvaliosios medienos krovos, vidaus transporto darbus, mažesnės įmonės buvo sujungtos į gamybinius susivienijimus Kauno baldai, Venta, Klaipėda.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę medienos ir medienos dirbinių pramonės įmonės buvo privatizuojamos pakankamai sklandžiai, bet ne visada efektyviai. Šiaulių, Panevėžio ir Kauno medžio apdirbimo kombinatai ir Alytaus namų statybos kombinatas nutraukė veiklą. Dėl infliacijos padidėjo medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcijos kainos, nutrūko medienos žaliavų importas iš Rusijos. 1989–1993 medienos plokščių gamyba sumažėjo 2 kartus, durų ir langų – net penkis kartus. Medienos ir medienos dirbinių pramonės atsikūrimą paskatino 1994–1996 padidėjusi vietinė žaliavų pasiūla. Užmegzti nauji ryšiai su eksporto partneriais, užsienio investuotojais. Nuo 1996 medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcija didėjo greičiau nei visa pramonės produkcija. Padidėjo investicijos, produkcijos gamyba ir eksportas (2 lentelė).
2
Pastatytos kelios naujos modernios įmonės, padidėjo produkcijos paklausa, ypač medžio drožlių ir plaušų plokščių, medinių langų ir durų. 2006 medienos ir medienos dirbinių pramonė sunaudojo 3,9 mln. m3 apvaliosios padarinės medienos, pagamino 5,5 % visos pramonės produkcijos, eksportavo 63,1 % pagamintos produkcijos ir sukūrė 10 % Lietuvos pramonės pridėtinės vertės. Daugiausia produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis (Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir kitur), Jungtines Amerikos Valstijas. Medienos ir medienos dirbinių pramonės svarbiausia produkcijos rūšis – spygliuočių ir lapuočių pjautinė mediena – 2006 sudarė 45 % visos pagamintos produkcijos vertės, medžio drožlių ir plaušų plokštės ir klijuota fanera – 22 % (3 lentelė).
3
2007 Lietuvos medienos ir medienos dirbinių pramonėje dirbo 960 bendrovių, 530 individualiųjų įmonių ir 2600 fizinių asmenų. Dauguma jų yra mažos įmonės (iki 50 darbuotojų), tolygiai išsidėsčiusios visuose šalies regionuose. Didžiausios bendrovės: Boen Lietuva (gamina parketą), Girių bizonas ir Klaipėdos mediena (gamina drožlių plokštes). Pjautinę medieną gamino keli šimtai įvairaus dydžio įmonių, didžiausios – Alytaus lentpjūvė, Ochoco Lumber ir GKF. Kelios vidutinio dydžio įmonės (Doleta, Roda ir kitos) gamina ir eksportuoja medines duris ir langus. Didžiausias Lietuvos medienos ir medienos dirbinių pramonės, popieriaus ir baldų pramonės įmones vienija asociacija Lietuvos mediena (įkurta 1993).
4
2018 medienos ir medienos dirbinių pramonės produkcija sudarė 5,4 % visos Lietuvos pramonės produkcijos.
218
-medienos pramonė