mèdija (lot. medium – vidurys, viešumas, bendrumas), komunikacijos priemonė arba kanalas; informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą.
Medijų rūšys
Medijos dažniausiai skirstomos pagal komunikacijos situaciją ir kontekstą. Yra tarpasmeninės medijos (telefonas) ir masinės medijos (radijas, spauda, televizija; jų visuma atitinka žiniasklaidos sąvoką). Pagal pobūdį medijos gali būti pirminės (raštas) ir antrinės, arba aparatinės (fotografija, radijas, videografija). Aparatinės medijos dar skirstomos į vizualines (fotografija), garso (fonografija), audiovizualines (televizija). Išskiriama atskira medijų grupė – spaudos medijos (knygos, laikraščiai, žurnalai). Vartojamas ir terminas naujosios medijos (mobilusis telefonas, interaktyvioji televizija, internetas, kita), bet medijos naujumas yra santykinis ir nuolat kintantis.
Termino samprata
Medijos terminas dabartine reikšme pradėta vartoti 20 amžiaus 6–7 dešimtmečiais. Medijų studijas pradėjo H. M. McLuhanas; svarbiausia jo knyga Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai (Understanding Media: The Extensions of Man 1964, lietuviškai 2003). Vienas esminių jo teiginių – medija yra pranešimas – nurodo, kad pranešimo reikšmė slypi ne tik turinyje, bet ir pačioje medijoje. R. Williamsas (1921–1988) teigė, jog medija nuo technologijos skiriasi tuo, kad technologija tampa medija tik tada, kai naudojama komunikaciniams arba socialiniams tikslams, pavyzdžiui, kompiuterių gamybos procese fotografiniu būdu gaminant lustus fotografija naudojama kaip technologija, o vaizdui fiksuoti ir pranešimui perduoti panaudota fotografija tampa medija. Mene fotografija yra pirmoji medija, o tapyba, grafika ir skulptūra vadinamos raiškos priemonėmis.
2131