Medinà (al‑ Madīnah), miestas Saudo Arabijos šiaurės vakaruose, į šiaurės rytus nuo Džidos.
Pranašo mečetė Medinoje
Apie 1,3 mln. gyventojų (2022; aglomeracijoje 1,64 mln. gyventojų). Medina įsikūrusi oazėje Chidžazo kalnų rytinėje papėdėje. Automobilių magistralės į Džidą, Meką. Tarptautinis oro uostas. Keramikos dirbinių, kulto reikmenų gamyba, statybinių medžiagų, odos, maisto pramonė. Medinos apylinkėse auginami datuliniai finikai, javai, citrinmedžiai, veisiami kupranugariai. Medinos islamo universitetas (įkurtas 1961), pedagogikos, dailės ir kitos aukštosios mokyklos, musulmonų bibliotekos.
Architektūra
Išliko miesto sienos (7 a.) liekanos, citadelė (8 amžius). Svarbiausias pastatas – 40 ha plotą užimanti Pranašo mečetė (622, daug kartų perstatyta, dabartinį vaizdą įgijo po 19 a. antros pusės perstatymo, 1985 išplėsta). Netaisyklingo stačiakampio plano mečetė stovi arkadų apsuptoje aikštėje (joje telpa daugiau kaip 500 000 maldininkų). Ant stogo iškilęs žalias kupolas (15 a.) žymi pranašo Mahometo palaidojimo vietą, mečetėje yra Mahometo dukters Fatimos, pirmųjų arabų imperijos kalifų Abu Bakro ir Omaro kapai. Senamiesčio architektūroje daug panašumų su Mekos, Džidos architektūra: pirmoji islamo Kuba (1986 perstatyta, architektas Abdelis Vahedas El Vakilis), Kiblataino, al Fatho, Ghamamaho mečetės, kalifo imamo Ali ibn Abu Talibo namas (visi 7 amžius). Medinos islamo universiteto rūmai (1983, architektas A. Ericksonas ir kiti).
Istorija
Dabartinės Medinos vietoje gyvavusį miestą, vadinamą Lathrippa, 2 a. minėjo geografas Klaudijas Ptolemajas. Iki ankstyvųjų vidurinių amžių buvo vadinamas Jasribu (Jatribu). Nuo 7 a. antrasis (po Mekos) musulmonų šventasis miestas (čia palaidotas iš Mekos į dabartinę Mediną 622 persikėlęs pranašas Mahometas); miestas pavadintas Medina (arabiškai Medinat‑en‑Nabi – Pranašo miestas). 632–656 Medina – Kalifato sostinė. Nuo 10 a. Medina pavaldi Egiptui, 1517–1918 – Osmanų imperijai, 1919–24 – Chidžazo karalystei. Nuo 1932 priklauso Saudo Arabijai.
2271