Mẽdininkų aukštumà, Mẽdininkų kalvýnas, Ašmenos aukštumos šiaurės vakarinė dalis. Yra Lietuvoje (Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijoje) ir Baltarusijoje (Astravo ir Ašmenos rajonai). Šiaurėje ribojasi su Šiaurryčių lyguma, vakaruose su – Pietryčių lyguma. Pietuose Medininkų aukštuma nusileidžia į Eišiškių plynaukštę. Medininkų aukštumos šiaurinė šaka (tarp Neries ir Vilnios žemumų) vadinama Buivydžių aukštuma. Medininkų aukštumos didžiausias aukštis 302 m (Debesijos kalnas, Baltarusijoje), Lietuvoje – 293,84 m Aukštojas (aukščiausias Lietuvoje).
Medininkų aukštumą raižo upeliai, tekantys plačiais, dažnai pelkėtais slėniais (Vilnios, Merkio ir Gaujos aukštupiai, Kuosinė, Kena, Kenelė, Rudamina, Rukainė, Galinė, Akmenė). Medininkų aukštumos šiaurės vakariniame pakraštyje ir Neries slėnyje, skiriančiame Medininkų aukštumą nuo Baltijos aukštumų, įsikūręs Vilnius. Aukštumos pakraštį čia skrodžia gilus pralaužtinis Vilnios slėnis. Toje Medininkų aukštumos dalyje, erozijos išraižytuose Neries ir Vilnios paslėniuose, susidarė vaizdingi eroziniai kalvynai (Sapieginės, Karoliniškių, Panerių kalvynas, Rasų–Ribiškių kavynas).
Medininkų aukštuma susidariusi iš smėlingų, žvirgždingų ir priesmėlingų nuogulų. Medininkų aukštumos reljefas senesnis už kitų Lietuvos aukštumų reljefą, todėl nuo jo gerokai skiriasi. Aukštumos branduolys susidarė priešpaskutinio ledynmečio pabaigoje. Dviejų ledyno plaštakų sąlytyje susiklostė galinių morenų ruožai. Per paskutinį ledynmetį ledyno plaštakos šiaurėje ir vakaruose sustūmė jaunesnius moreninius ruožus ir padidino Medininkų aukštumos plotus. Tarpledynmečiu Medininkų aukštumos reljefą keitė upių veikla. Per paskutinį ledynmetį, veikiant šalčio dūlėjimui, solifliukcijai, periglacialinei erozijai, išnyko ežerai ir daubos, atsirado daug slėnių ir sausvagių.
Medininkų aukštumoje yra Juozapinės geomorfologinis draustinis, Medininkų draustinis.
2271