mẽdis, daugiametis augalas ne mažiau kaip 3 m aukščio, turintis aiškų pagrindinį sumedėjusį stiebą ir šaknis.
bekotis ąžuolas (Quercus petraea)
Antžeminę medžio dalį sudaro liemuo ir šakos su lapais. Medžio stiebas nuo žemės iki viršūnės vadinamas liemeniu. Kamienas yra medžio liemens dalis nuo žemės iki apatinių šakų. Apatinė prasiplėtusi kamieno dalis vadinama kambliu. Lają sudaro viršutinė liemens dalis su šakomis ir lapais arba tik lapai (pvz., palmių). Daugiausia medžių priklauso magnolijūnų skyriaus magnolijainių klasei, mažiau jų yra lelijainių klasėje. Medžiai sudaro daugumą pušūnų skyriaus augalų. Svarbi medžių ekologinė reikšmė. Jie sukaupę didelę dalį sausumoje esančios biomasės, svarbūs anglies, azoto ir deguonies apykaitai, turi įtakos klimatui ir mikroklimatui. Aukščiausias medis yra 115,55 m visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens), auganti Redwoodo nacionaliniame parke (Jungtinės Amerikos Valstijos, Kalifornija). Storiausias medis, neskaičiuojant baobabų, yra gvatemalinis taksodis (Taxodium mucronatum), augantis Meksikoje, kurio kamieno skersmuo 9,38 m (kamblys 11,62 m skersmens). Ilgiausiai išgyvenę medžiai yra gajoji pušis (Pinus longaeva) – 4844 metai (Jungtinės Amerikos Valstijos). Didžiausias nustatytas vieno medžio medienos tūris buvo didžiojo mamutmedžio (Sequoiadendron giganteum) – 1489 m³ (Jungtinės Amerikos Valstijos).
Lietuvoje savaime auga 25 rūšių medžiai. Aukščiausia paprastoji eglė buvo 45 m, paprastoji pušis – 43 m aukščio. Seniausiu laikomas Stelmužės ąžuolas, bet jo tikslus amžius nenustatytas.
kedrinė pušis (Pinus cembra)
849