medsukis
mẽdsukis, aparatas medui iš korių pašalinti (išsukti). 1865 sukūrė G. Gruszka (Čekija). Iki tol koriai buvo suardomi, ištekantis iš jų medus košiamas per retą audeklą ar ašutų tinklą. Dabar medus pašalinamas panaudojant išcentrinę jėgą ir koriai tinka daugkartiniam vartojimui. Iš korių pašalinama iki 85–98 % medaus. Susideda iš nerūdijančio metalo išorinio bako, viduryje esančio būgno – rotoriaus (į jį įstatomi rėmai su koriais atviromis akelėmis) ir pavaros. Sukantis būgnui išcentrinės jėgos veikiamas medus tyška iš korių ir bako sienelėmis teka į dugną, paskui pro čiaupą į indą. Geriausiai išsisuka šviežias medus iš šviesių ir rusvų korių 20–30 °C temperatūroje. Medsukiai būna įvairių konstrukcijų. Dideliuose bitynuose naudojami spinduliniai elektriniai medsukiai su reguliuojamu sukimosi greičiu. Koriai su rėmais (nuo 20 iki 100) dedami spindulio kryptimi. Mėgėjai dažniausiai naudoja kubilo pavidalo medsukius. Yra medsukių, į kuriuos galima įdėti ne tik rėmus su koriais, bet ir pilnus rėmų su koriais magazinus, iš kurių korių pašalinamas medus. Pabaigus darbą medsukiai išplaunami ir dezinfekuojami.
962
1331
Lietuvoje 19 a. pabaigoje–20 a. 5 dešimtmetyje naudoti vietos meistrų darbo (mediniai, skardiniai) medsukiai. Šone pritaisytomis 2 kilputėmis medsukis užmaunamas ant medinės ašies, kurios apatinis galas įstatomas į žemos trinkos duobutę, už viršutinio galo sukamas ranka. Naudoti ir naudojami iki šiol kubilo pavidalo medsukiai, skaptuoti iš medžio kamieno, padirbti iš šulų arba cinkuotos skardos. Ašis dugne įstatoma į guolį, o viršutinis galas prakišamas pro skersinio skylę; ašis sukama ranka, nemechaninėmis priemonėmis arba pavaromis. Prie ašies pritvirtinamas krijas su 2–4 lizdais koriams. Išsukus medų iš vienos pusės, koriai apverčiami ir išsukama kita pusė. Šie medsukiai paplitę ir naudojami bitininkų mėgėjų.
L: J. Kriščiūnas Bitininkystė Vilnius 1961.
1629