medùnešis, laikotarpis, kai žydi medinieji augalai ir medų nešančio bitės darbininkės neša į bičių avilius surinktą nektarą ir žiedadulkes. Lietuvoje trunka kovo–spalio mėnesiais, vidutiniškai 120 dienų. Medunešis būna pavasarinis (bitės darbininkės nektarą ir žiedadulkes suneša iš lazdynų, gluosnių, klevų, vaiskrūmių, vaismedžių, kiaulpienių, žieminių rapsų, uogynų), ankstyvasis (iš dobilų, pievų žolių, aviečių, esparcetų, garstyčių, garstukų, šaltekšnių), vasarinis (iš vasarinių rapsų, liepų, barkūnų, usnių) ir rudeninis (iš grikių, dobilų atolo, viržių). Pagal intensyvumą medunešis būna pagalbinis (palaikomasis medunešis; bitės darbininkės surenka ir suneša nektaro ir žiedadulkių tiek, kiek suvartoja bičių šeima), pagrindinis (didysis medunešis; birželio–rugpjūčio mėnesiais bitės darbininkės suneša vidutiniškai 2–3 kg per dieną).
medunešis
Lietuvoje dažnai po pavasarinio medunešio gegužės pabaigoje prasideda laikotarpis (apie 10 dienų), kai surenkamo nektaro kiekis mažesnis už bičių šeimos suvartojamą kiekį. Kad bičių šeima nepradėtų badauti, paliekama dalis pavasarinio medaus arba maitinama cukraus sirupu (bičių maitinimas). Medunešio prognozavimas padeda racionaliau organizuoti darbą bityne, efektyviau išnaudoti medingųjų augalų bazę. Medunešį galima padidinti sėjant medinguosius augalus ir bičių avilius laiku išvežant į žydinčių medingųjų augalų laukus.
Medunešiu vadinama ir medaus kiekis, kuris gaunamas iš bičių avilio arba bityno per pavasario–vasaros periodą.
962
1331