medvarliniai

medvarlniai (Hylidae), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio šeima. Apie 50 genčių, apie 1050 rūšių (sistematika nenusistovėjusi). Žinomesnės gentys: tikrosios medvarlės (Hyla; 15 rūšių, Lietuvoje 1 rūšis), lapsukės medvarlės, sterblinės medvarlės. Medvarlinių didelė įvairovė, jie paplitę beveik visame pasaulyje, daugiausia Australijoje ir Amerikos atogrąžose. Kūnas 2,5–13,5 cm ilgio. Daugumos medvarlinių oda lygi, kojos gana ilgos, pirštų galuose yra lipnūs diskai, padedantys prisitvirtinti prie vertikalios plokštumos. Dažniausiai gyvena medžiuose. Minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Vieni medvarliniai (pvz., lapsukės medvarlės) kiaušinius deda į susuktas lapų tūteles, kiti (pvz., tikrosios medvarlės) – į vandenį. Sterblinių medvarlių patelės ant nugaros turi odos kišenę (sterblę), kurioje nešioja apvaisintus kiaušinius. Europinė medvarlė, arba paprastoji medvarlė (Hyla arborea) paplitusi Europoje (ir Lietuvos pietinėje dalyje), Azijos vakarinėje dalyje. Ryškiai žalios, geltonos ar rudos spalvos. Per galvą ir nugarą eina ryški juodos spalvos juosta. Žiemą įminga. Lietuvoje europinė medvarlė įtraukta į Raudonąją knygą.

europinė medvarlė

Jungtinių Amerikos Valstijų pietrytinėje dalyje paplitusi žalioji medvarlė (Hyla cinerea). Kūnas 3–6 cm ilgio. Ši medvarlė gali keisti kūno spalvą nuo ryškiai žalios iki geltonos (kai ieško partnerių) arba pilkos (esant šaltam orui). Dauginimosi metu patinai garsiai vilioja pateles. Šalmuotoji medvarlė (Triprion petasatus) paplitusi Meksikoje ir Centrinės Amerikos šiaurinėje dalyje. Kūnas 5,5–7,5 cm ilgio pilkas, rudas ar žalias su tamsesnėmis dėmėmis. Galva plokščia, snukis panašus į anties snapą, už akių – balno pavidalo raukšlės. Ant kojų pirštų yra plėvės ir lipnūs diskai. Gyvena žolėtose vietose, tarp medžių ir krūmų. Veikli dieną.

žaliosios medvarlės patinas dauginimosi metu

šalmuotoji medvarlė

a – žalioji medvarlė, b – sterblinė kalnų medvarlė

-medvarlė