medýnas, miško dalis, turinti vienodą sumedėjusios augalijos ardų sandarą, rūšinę sudėtį, augavietę. Medynuose augančių medžių lajos dažniausiai užima 30 % miško ploto, o brandos amžiaus medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 5 metrai.
Medynai skiriasi forma, ardų kiekiu, rūšine sudėtimi, amžiumi, kilme, boniteto klase (medyno bonitetas), skalsumu, glaudumu, tankumu, tūriu, medžių stiebų tūriu ir jo prieaugiu. Medžių grupė medyne, susidedanti iš tos pačios rūšies, amžiaus ir kilmės medžių ir priklausanti tam pačiam ardui, sudaro miško elementą (pvz., medynas, kuriame 60 % medžių tūrio yra 80 m. pušys, 20 % – 100 m. eglės ir 20 % – 60 m. eglės, turi 3 miško elementus).
Medyno amžius nustatomas metais kiekvienam ardui pagal juos sudarančių miško elementų medžių amžių, miško elemento medžių amžius – suskaičiavus medžių (spygliuočių) menturius arba nukirstų medžių kelmo rieves. Augantys medžiai gręžiami specialiais grąžtais ir rievės skaičiuojamos paimtuose gręžinėliuose. Medynai pagal pirmojo ardo vyraujančios medžių rūšies amžių skirstomi į amžiaus klases ir amžiaus grupes. Skirstomi į vienaamžius (visų medžių amžius vienodas), santykinai vienaamžius (medžių amžiaus skirtumas ne didesnis kaip amžiaus klasė), santykinai įvairiaamžius (skirtumas ne didesnis kaip amžiaus grupė) ir įvairiaamžius (medžių amžiaus skirtumas didesnis kaip amžiaus grupė). Lietuvoje vyrauja santykinai vienaamžiai medynai. Įvertinant medyno amžių skaičiuojamas vidutinis amžius metais, nustatoma amžiaus klasė, amžiaus grupė arba amžiaus intervalas pagal jauniausių ir vyriausių medyno medžių amžių. Vidurio Lietuvos pušynų amžius yra 64 metai.
pušų medynas
beržų medyno jaunuolynas
Skiriamos 5 medyno brandumo grupės: jaunuolynai, vidutinio amžiaus, bręstantys, brandūs ir perbrendę medynai. Yra 4 medyno formavimosi fazės: susidarymo, retinimosi, pomiškio pasirodymo (brandos) ir irimo. Medyno susidarymo fazė – kai atsiranda naujų medžių ir jų rūšių. Susivėrus lajoms prasideda retinimosi fazė. Medynui išretėjus ir artėjant prie brandos susidaro sąlygos pomiškiui atsirasti. Perbrendusių medynų medžiai neatsparūs pažeidimams ir ligoms, jie išvirsta, prasideda medyno irimas, gerėja pomiškio augimo sąlygos. Medyno susidarymo fazės rūšinė sudėtis nustatoma pagal stiebų skaičių, o vėliau – pagal stiebų tūrio santykį. Ardo sudėtis nustatoma dešimtosiomis vieneto dalimis arba procentais, pvz., sutartinis įrašas taksoraštyje 7P3B rodo, kad ardo pušų stiebų tūris sudaro 70 %, o beržų 30 % medyno tūrio.
Medžių rūšis, kurios tūris medyne didžiausias, vadinama vyraujančia, o kuri geriausiai atitinka augavietės sąlygas ir ūkio poreikius – pagrindine. Skiriami grynieji medynai ir mišrieji medynai (mišrieji miškai). Gryniesiems dažniausiai priskiriami medynai, kurių vyraujančios medžių rūšies sudėties koeficientas yra 8 ir didesnis.
Medyno kilmė būna natūralioji (savaiminė), kultūrinė (dirbtinė) ir mišrioji. Natūraliosios kilmės medynai (žėliniai) atsikuria savaime iš sėklų, ataugų (šaknų) arba atžalų (kelmų). Jie skirstomi į sėklinės ir vegetatyvinės (atauginės arba atžalinės) kilmės medynus. Kultūrinės kilmės medynai įveisiami sėjant arba sodinant. Mišriosios kilmės medynai dažniausiai būna dirbtinai įveistame medyno plote, kai savaime užsisėja medžių sėklos, išauga ataugos arba atžalos.
Lietuvoje 2008 medyno (miško sklypo) vidutinis plotas buvo 2 ha, pirmojo ardo medžių vidutinis amžius 52 m., bonitetas II, augavietės našumo indeksas pagal aukščio augimą 26 m., skersmens augimą 32 cm, vidutinis skalsumas 0,76, pirmojo ir antrojo ardo medžių tankumas 1490 vnt./ha, visų medynų medžių stiebų su žieve medienos tūris 466,7 mln. m3, vidutinis tūris 229 m3/ha, tūrio prieaugis 7,8 m3/ha. Vyravo mišrieji medynai, iš grynųjų daugiausia buvo pušynų.
1047
-miškas