medžio anglys
mẽdžio añglys, kieta, akyta medžiaga, gaunama pramoninėse ar specialiose krosnyse (retortose), be oro kaitinant (apie 550 °C temperatūroje) medieną, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 80 % (dažniausiai apie 85 %) anglies. Iš 1 m3 medienos gaunama 140–180 kg medžio anglių, 280–400 kg skystųjų produktų ir apie 80 kg degiųjų dujų. Mineralinių medžiagų būna iki 3 %, lakiųjų – iki 20 %; dar turi šiek tiek fosforo ir sieros. Lengvos (tankis apie 300 kg/m3), higroskopiškos; degimo šiluma 30–35 MJ/kg. Ką tik iškaitintų drėgnis 2–4 % (laikant ilgiau padidėja iki 15 %). Iš medžio anglių gaminamos aktyvintosios anglys. Medžio anglis veikiant siera gaunamas anglies disulfidas, silicio dioksidu – kristalinis silicis. Naudojamos ir kaip reduktoriai metalurgijoje, kuras buityje, kaip adsorbentai.
Medžio anglys, gaunamos deginant medieną duobėse, naudotos jau senovės Egipte, Indijoje, Kinijoje. Baltų meistrai medžio anglis degdavo jau bronzos amžiuje. Lietuvoje (Šiauliai, Lieporių gyvenvietė) 1992 aptikta senojo geležies amžiaus medžio anglių degimo duobė; joje malkas ar kitus medienos gabalus sandariai užklodavo velėna, gruntu ir palikę nedidelę angą orui į vidų patekti degdavo 2–3 paras. Plačiau medžio anglis imta naudoti 15–16 a., kai gaminant geležį orą į krosnis (rudneles) pradėta dumti naudojant vandens energiją. Plito ir anglių degimas didelėse (sudarytose iš 36–72 rietuvių) stirtose; jose degdavo sukrautus ir velėna užklotus rąstelius. Stirtos naudotos iki 19 a. pabaigos, kai buvo sukurtos specialios krosnys – retortos. Lietuvos kalviai savo reikmėms medžio anglis duobėse degdavo dar iki II pasaulinio karo ir vėliau. Medžio anglis kepsninėms ir kitiems poreikiams nuo 2004 gamina bendrovė DG Medžio anglis Panevėžyje.