„Medžnūnas ir Leila“, arabų legenda apie nelaimingą Leilos ir Kayso meilę (kaip teigiama, 7 a. pabaiga–8 a. pradžia, valdant Omejadų kalifatui). Leila buvo prievarta ištekinta už kito, o Kaysas tapo atsiskyrėliu (todėl buvo pramintas Medžnūnu – apsėstuoju), apsigyveno dykumoje ir kūrė eiles. Legenda baigiama pasakojimu apie abiejų jaunuolių mirtį iš ilgesio. Legendos motyvai naudojami Artimųjų ir Vidurio Rytų šalių (Turkijos, Persijos, Tadžikijos, Azerbaidžano) literatūrose. Žymiausios poemos pagal šios legendos siužetą yra Leila ir Medžnūnas Nizami (parašyta 1192 persų kalba, lietuvių kalba 1985), Fuzuli (parašyta 1536–37 azerbaidžaniečių kalba, pagal jo versiją Azerbaidžano kompozitorius Ü. Hacibәyovas 1908 sukūrė operą tuo pačiu pavadinimu), Džami (persų kalba), Navoji (senąja uzbekų kalba). Legendos motyvais 1936 Irane pastatytas filmas Laili ir Medžnūnas (režisierius A. Sepanta).
2271