megaltinių kap kultūrà, neolito ir bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 4500–1500 pr. Kr. Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Europoje. Pavadinta pagal megalitus, kurie sudarė atskirus statinius (menhyrai). Menhyrų eilės sudarė megalitinius statinius kromlechus (kromlechas; Castleriggas, Stonehenge’as, Swinside’as – visi Didžiojoje Britanijoje). Labiausiai buvo paplitę laidojimo satiniai dolmenai (dolmenas). Toks statinys būdavo užpilamas žemėmis, iš išorės primena didelius pilkapius su įėjimais, dažnai turėjo ilgus koridorius (paplitę Vokietijoje, Danijoje, Pietų Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje).
Prie megalitinių kapų kultūros statinių priskiriami ilgieji pilkapiai; juose buvo įrengiami kapai, o pačių pilkapių pagrindą rėmino sudėti akmenys (paplitę Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur). Lietuvoje panašiais į megalitinius kapus laikomi pilkapiai su akmeniniais statiniais mirusiesiems (Kurmaičiai).
3044