Megalòpolis (Megalopoli, sen. gr. Megalópolis), miestas Graikijoje, Peloponeso pusiasalio vidurinėje dalyje, Arkadijoje, į pietvakarius nuo Tripolio. 5748 gyventojai (2011). Megalopolis įsikūręs abipus Helisono upės, netoli jo ir Alfėjo (teka į Jonijos jūrą) santakos. Pro Megalopolį eina Kalamatos–Tripolio–Atėnų automobilių magistralė; geležinkelio atšaka į Kalamatos–Tripolio geležinkelį. Prie Megalopolio kasamos rusvosios anglys. Šiluminė elektrinė.
2271
Architektūra
Netoli (apie 1,5 km į šiaurės vakarus) nuo dabartinio miesto yra griuvėsių: susirinkimų rūmų, teatro (abu 4 a. pr. Kr.), Makedonijos karaliaus Pilypo stojos (apie 340–30 pr. Kr.) agoroje, romėnų gyvenamojo namo (6 a., su mozaikos dekoru), graikų pirties (4 a. pr. Kr.), Dzeuso šventyklos (3 a. pr. Kr.). Netoli Megalopolio, Alifeiros vietovėje, – Atėnės (6 a. pr. Kr. pabaiga), Asklepijo (apie 3 a. pr. Kr.) šventyklų, Likosuros vietovėje – dorėniškojo Despoinos sanktuarijaus, Artemidės šventyklos (abu 4 a. pr. Kr.) liekanos.
2271
Istorija
371 pr. Kr. Epameinondas sujungė apie 35 gyvenvietes ir įkūrė Megalopolį; tapo Arkadijos srities ir antispartiškų jėgų vienijimosi centru. Driekėsi iš šiaurės į pietus apie 40 kilometrų. Pastatyta susirinkimų rūmai su teatru (apie 350 pr. Kr., didžiausias Graikijoje), Makedonijos karaliaus Pilypo II agora su portiku (4 a. pr. Kr.), Dzeuso šventykla (3 a. pr. Kr.). Miestą 222 pr. Kr. nusiaubė Spartos karaliaus Kleomeno III kariuomenė. Po 146 pr. Kr. sunyko.
2271