mėgjų fotogrãfija, laisvalaikiu, ne komerciniais tikslais, specialaus išsilavinimo neturinčių žmonių kuriama fotografija.
Lietuvoje pirmieji fotografai mėgėjai atsirado apie 1863. Fotografuoti buvo leidžiama tik su generalgubernatoriaus leidimu. Leidimus fotografuoti gavo fotomėgėjai A. Daunoravičius (1890), K. Maciejewskis (1891), A. Čistiakovas, J. Zalkindas (abu 1893), N. Kreiceris (1894). Mėgėjų fotografija plito dvaruose. Vienas žymesnių fotomėgėjų buvo grafas B. H. Tiškevičius. Po 1890 Vaitkuškio dvare grafas S. K. Kosakovskis įsirengė fotografijos laboratoriją (joje dirbo su fotografu J. Krajewskiu). Fotografų mėgėjų padaugėjo pradėjus gaminti sausas fotoplokšteles (1878), fotojuostas (1888), mažus fotoaparatus Leica (1924), Contax (1928). 1927 J. Bułhako iniciatyva įkurta Vilniaus fotomėgėjų draugija ir fotoklubas rengė parodas, dalyvavo ir tarptautinėse parodose, leido fotografijos almanachus (Almanach Fotografiki Wileńskiej 1931, 1934), žurnalą Przegląd Fotograficzny (1935–39). 1932 įkurta Lietuvos policijos sporto klubo Fotosekcija Kaune ir draugija Putpelė Šiauliuose.
mėgėjų fotografija. B. H. Tiškevičiaus fotografija Berenikė (1896)
1933 įkurta Lietuvos fotomėgėjų sąjunga (nuo 1936 draugija) Kaune rengė parodas, leido atvirukus, žurnalą Foto mėgėjas (1933–34), tarptautinio žurnalo Galerija lietuviškąją laidą (1937–38). 1935 Kaune įkurta Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos Fotosekcija. 1940 ši Fotosekcija ir Lietuvos fotomėgėjų draugija surengė pirmą bendrą Lietuvos fotografijos parodą Vilniuje. Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune leisti fotomėgėjams skirti vadovėliai: Fotografas mėgėjas (1925, parengė J. Kaminskas), J. Bułhako Fotografika: Meno fotografijos apybraiža (Fotografika: Zarys fotografii artystycznej 1931), Bromo technika (Technika bromova 1933), Bromografika (Bromografika 1934), M. Pranckūno Kaip išmokti fotografuoti (1933), K. Lauciaus Fotografuoti gali kiekvienas (1933 ²1938), E. Vogelio Fotografijos vadovėlis (1938), Fotomėgėjo 12 mėnesių kalendorius 1939 metams (1938).
1940 SSRS okupavus Lietuvą, fotografų mėgėjų kūryba varžyta, kai kurie fotografai suimti ir įkalinti, kiti ištremti. 1944 dalis fotografų, traukdamiesi į Vakarus, išsivežė ir savo fotografijos archyvus. Vėliau pradėtas skatinti fotografijos mėgėjų judėjimas, rengti kursai (Kauno mokytojų namuose, 1947), mokyklose, gamyklose kurti būreliai; M. Pranckūnas išleido brošiūrą Mokykimės fotografuoti (4 sąs., 1947). 1948 Panevėžyje surengtas fotomėgėjų seminaras. Žurnalai Jaunimo gretos, Švyturys įsteigė specialius skyrius fotomėgėjams, rengė konkursus. Kaune (1963), Vilniuje (1965), Šiauliuose (1966), Klaipėdoje, Panevėžyje (1967) ir kitur mėgėjų kūrybai skatinti įsteigti fotomėgėjų klubai. Aktyviausiai veikė Kauno fotoklubas (organizacinio komiteto nariai Vincas Dineika, V. Jasinevičius, P. Karpavičius, A. Macijauskas, Vilius Naujikas), kurio iniciatyva 1966 įkurta Lietuvos fotografijos klubų taryba. Mėgėjų fotografijos klubai rengė parodas, konkursus, kūrinių aptarimus. 1969 įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija Vilniuje vadovavo fotomėgėjų ir profesionalų veiklai.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, mėgėjų fotografija labai išsiplėtojo. Paplitus skaitmeniniams fotoaparatams, kompiuterinei technikai, fotolaboratorijų tinklui, mėgėjų fotografija tapo visiems prieinama. Žymesnės fotomėgėjų institucijos: KTU FOTO studija (įkurta 1976, iki 1990 KPI FOTO klubas, vadovas R. Misiukonis), Tauragės fotografų klubas Fotojūra (vadovas R. Vaitkus), fotostudija Focus Kelmėje (vadovas V. Lukonis; abi įkurtos 2002), Palangos fotoklubas 750 (įkurtas 2003, vadovė A. Kairytė), Šilutės fotografų klubas (įkurtas 2006, vadovas A. Martinkus). Dar Lietuvos meninė fotografija.
L: D. Junevičius 1863–1904 m. Vilniaus gubernijos fotografai / Kultūros istorijos tyrinėjimai t. 3 Vilnius 1997; M. Matulytė Sovietinės fotografijos funkcijos ir specifika 1940–1953 m. / Genocidas ir rezistencija 2003 nr. 2.
2365