mėgjų knas apima neprofesionalų sukurtus dokumentinius, vaidybinius, animacinius ir mokslo populiarinamuosius filmus. Filmuojama siauroje (8 arba 16 mm pločio) nespalvotoje arba spalvotoje juostoje, 21 a. pradžioje – dažniausiai skaitmenine vaizdo technika. Mėgėjų kino draugijų ir klubų atsirado 20 a. 3 dešimtmečio viduryje Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir kitur. 1931 įkurta Tarptautinė kino mėgėjų organizacija (UNICA; nuo 1959 UNESCO narė), ji rengia kongresus, mėgėjų filmų konkursus, festivalius.
Lietuvoje pirmuosius dokumentinius ir vaidybinius filmus 20 a. pirmoje pusėje daugiausia sukūrė mėgėjai. 20 a. antroje pusėje vaidybinių filmų sukūrė A. Maciulevičius, V. Blinstrubas, A. Barysas, V. Laumakis, V. Gaigalas, dokumentinių – A. Kalina, V. Urbanavičius, A. Kuzmickas, D. Velička, animacinių – J. Lauraitis, V. Kasevičius. Pradėję nuo mėgėjiškos kūrybos, profesionaliais kino kūrėjais tapo V. Aškinis, R. Banionis, Š. Bartas, A. Mikutėnas, A. Puipa. 1966 įsteigta LSSR kino mėgėjų draugija (nuo 1989 Lietuvos neprofesionalaus kino draugija, nuo 1995 Lietuvos kino mėgėjų sąjunga) rengia respublikinį (vyksta kasmet nuo 1957) ir Baltijos šalių (nuo 1967) mėgėjiškų filmų festivalius, teminius (jaunimo filmų Debiutas, šeimyninių filmų Šiauliuose, humoristinių filmų Marijampolėje) festivalius. Nuo 1992 draugija yra Tarptautinės kino mėgėjų organizacijos narė, kasmet dalyvauja jos rengiamame tarptautiniame kino festivalyje. 21 a. pirmoje pusėje mėgėjiškų filmų festivaliuose rodomi dažniausiai trumpi, video- ar vaizdo kamera, fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu sukurti filmai; žymesni festivaliai: Pravda viena minutė (nuo 2005), mėgėjiškų reklamos filmų Parduodu babcę (nuo 2006), nebyliojo kino 8 mm (nuo 2007).