mėgjų teãtras, neprofesionalių scenos meno kūrėjų veikla, apimanti mėgėjų sukurtus dramos, lėlių, pantomimos, poezijos ir kitokio žanro spektaklius. Nuo 1952 veikia Tarptautinė mėgėjų teatro asociacija (Association Internationale du Théâtre Amateur / International Amateur Theatre Association; AITA / IATA), kuri nuo 1957 Monake rengia Pasaulio mėgėjų teatro festivalį, kitus festivalius.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 16–18 a. jėzuitų plėtotas mokyklinis teatras turėjo mėgėjų teatro elementų. Nuo 18 a. vidurio ypač išplitusiuose didikų teatruose šalia gastroliuojančių profesionalių aktorių vaidinimų įvairių švenčių proga spektaklius kūrė ir scenos mėgėjai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje rengtų lietuviškųjų vakarų programą dažniausiai sudarė scenos mėgėjų atliekami vaidinimai. Mėgėjų teatro būrelius turėjo ne tik Lietuvos, bet ir Mažosios Lietuvos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių daugelis lietuviškųjų savišalpos, kultūros, profesinių draugijų. 1904 panaikinus spaudos draudimą mėgėjų teatras tapo viešas ir persikėlė į didžiuosius miestus. Per I pasaulinį karą mėgėjų teatro veikla sunyko. 3–4 dešimtmetyje Kaune vaidintojų būrelius turėjo įvairios organizacijos ir draugijos, veikė pastovūs mėgėjų teatrai. Kai kurie jų perėmė lietuviškųjų vakarų repertuarą, programos sudarymo principus. Sukurta ir išleista naujų pjesių mėgėjų teatrui. Nuo 3 dešimtmečio nemaža lietuviškųjų vakarų Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte surengė kaimų ir miestelių vaidintojai. Nuo 4 dešimtmečio Vilniuje ir Vilniaus krašte vaidinimus rengė Vilniaus lietuvių scenos mėgėjų kuopa (įkurta 1930, 1931 persiorganizavo į Vilniaus lietuvių studentų sąjungos dramos sekciją, 1936–39 Vilniaus lietuvių teatras, nuo 1939 profesionalus Vaidilos skrajojamasis teatras), vaidintojų trupes turėjo lietuviškos kultūros ir švietimo draugijos.
pirmojo Lietuvos dabartinėje teritorijoje viešo lietuvių mėgėjų spektaklio – Keturakio Amerika pirtyje (1899) – rengėjai ir dalyviai: sėdi iš kairės – Kazys Žalnieriukynas, J. T. Juškytė, L. Vaineikis, S. Jakševičiūtė, Feliksas Janušis; stovi iš kairės – Vladislovas Mongirdas, Edvardas Empacheris, A. Janulaitis, P. Višinskis, Gabalis, S. Kuizinas
SSRS okupacijos metais mėgėjų teatrą, kaip ideologizuotą meno saviveiklos rūšį, itin rėmė valstybė (skyrė profesionalius mėgėjų teatro kolektyvų vadovus, rengti konkursai, festivaliai), todėl jo veikla labai išsiplėtė. Būreliai ir trupės buvo kuriamos prie įmonių, įstaigų, kitų organizacijų, veikė miestų ir kaimų kultūros namuose, klubuose. 1941 įkurti Liaudies kūrybos namai (1962–2016 veikė įvairiais pavadinimais, nuo 2016 Lietuvos nacionalinis kultūros centras) periodiškai rengia apžiūras (nuo 1967 lėlių teatrų apžiūrą konkursą, nuo 1974 Molinuko teatras, nuo 1991 suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūrą šventę Atspindžiai, 1994–2010 kaimo teatrų apžiūrą šventę Pastogė, nuo 1998 skaitovų ir poezijos spektaklių apžiūrą šventę Verdenė), konkursus, šventes (nuo 2006 mėgėjų teatrų šventę Tegyvuoja teatras), leido žurnalą Meno saviveikla (1956–64), teikė metodinę ir praktinę paramą mėgėjų teatro režisieriams, rūpinosi įsigyti specialiai mėgėjų teatrui skirtų pjesių, jų sklaida. 1959–90 geriausiems mėgėjų teatro kolektyvams buvo teikiami liaudies teatrų vardai.
mėgėjų teatras. Žemaitės dramos teatro Telšiuose Jaunimo teatro studijos Aglija spektaklio Trys mylinčios scena (2007, pagal Žemaitę, režisierė Laima Adomaitienė, dailininkė Laura Luišaitytė; iš kairės: Motina Liucija – Indrė Mickevičiūtė, Liucijos vyras – Karolis Mika)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mėgėjų teatrus ir jų veikėjus vienija Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga (įkurta 1991; nuo 1997 leidžia laikraštį Mėgėjų teatras), veikia kitos visuomeninės mėgėjų teatro organizacijos. Nuo 1993 Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga yra Tarptautinės mėgėjų teatro asociacijos, nuo 1998 – Šiaurės Europos mėgėjų teatro aljanso (NEATA) narė. Vyksta regioniniai, šalies ir tarptautiniai mėgėjų teatro renginiai, teatrai dalyvauja Lietuvos ir užsienio mėgėjų teatro festivaliuose. Mėgėjų teatrams talkina profesionaliųjų teatrų aktoriai, režisieriai ir dailininkai. 21 a. pradžioje Lietuvoje veikė daugiau kaip 1700 suaugusiųjų ir vaikų mėgėjų teatrų, tarp jų – dramos mėgėjų, mokyklų ir universitetų, lėlių, pantomimos, judesio, poezijos, klojimo, vežimų teatrai, satyros ir humoro grupės. Mėgėjų teatro režisieriai rengiami Klaipėdos universitete (nuo 1975; iki 1995 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai).
L: P. Bielskis Lietuvių liaudies teatro poetika Vilnius 1992, Lietuvos klojimo teatras Klaipėda 1999; Mėgėjų teatras Lietuvos kultūroje / sud. G. Šimkus Klaipėda 2003; Mėgėjų teatras: Teorija ir praktika / sud. D. Vaigauskaitė, E. Savukynaitė Klaipėda 2004.