Meghãlaja (hindi Meghālaya, angl. Meghalaya), Megãlaja, valstija Indijos šiaurės rytuose. Pietuose ir vakaruose ribojasi su Bangladešu. Plotas 22 429 km2. 2,7 mln. gyventojų (2008). Centras – Šillongas (141 400 gyventojų, 2008; aglomeracijoje 300 100 gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2008): Tura (68,8), Mavlai (43,7), Nongthimmai (39,9). Miesto gyventojų apie 20 %. Gyventojų tankis 120 žm./km2.
Paviršius kalnuotas; didumą Meghalajos užima Assamo kalnai, susidedantys iš Šillongo plynaukštės ir ją supančių Garo, Khasi ir Džaintijos kalnų (didžiausias aukštis 1965 m, Šillongo viršūnė). Karstas (daugiau kaip 1000 karstinių urvų). Klimatas subtropinis žemyninis. Meghalaja – drėgniausia Indijos valstija. Daugiausia kritulių iškrinta Čerapundži – daugiau kaip 11 000 mm (lietingiausia vieta Žemėje), Meghalajos pietrytinėje dalyje – apie 4000 mm, šiaurinėje dalyje – 2500–3000 mm, vakarinėje dalyje – apie 2600 mm per metus. Sausio vidutinė temperatūra 9,5 °C, rugpjūčio 21 °C. Upių tinklas tankus, dauguma jų priklauso Brahmaputros baseinui. 38 % teritorijos užima miškai. Balphakramo ir Nokreko nacionaliniai parkai (juose yra tigrų ir azijinių dramblių rezervatai). Kasama rusvosios anglys, kaolinas, molis, silimanitas, klintys, korundas. 5 šiluminės elektrinės. Yra medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), maisto (aliejaus) pramonės įmonių. Audimo, keramikos dailieji amatai. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis. Auginama ryžiai, kukurūzai, cukranendrės, džiutai, bananai, ananasai, sojos, sezamai, vilnamedžiai, arbatmedžiai, citrinmedžiai, melionmedžiai, prieskoniniai augalai (pipirai, imbierai). Kertamas miškas. Plentai Šillongą jungia su Silhetu (Bangladešas) ir Assamo valstijos miestais.
Istorija
Dabartinėje Meghalajos teritorijoje žmonės apsigyveno senovės laikais. Nuo 4 a. Meghalajos teritorija priklausė Kamarupos valstybei, Guptų imperijos vasalei. 10–12 a. Meghalają valdė dažnai besikeičiančios dinastijos. Nuo 13 a. Meghalaja (su pertraukomis) priklausė Assamo valstybei. 1817 užkariauta Birmos. Per 1824–26 Birmos–Didžiosios Britanijos karą atiteko Didžiajai Britanijai. 1905–12 Rytų Bengalijos ir Assamo, nuo 1912 Assamo provincijos dalis. 1947, paskelbus Indijos nepriklausomybę, priklausė Assamo valstijai. 1972 vietinių tautų (bodų ir kitų) reikalavimu Meghalajos teritorija iš Assamo valstijos išskirta ir paskelbta atskira valstija. 1981–2001 Meghalajos gyventojų padaugėjo nuo 1 327 800 iki 2 306 100.