megztinis
megztnis, megztùkas, megztas viršutinis liemens apdaras. Mezgamas rankomis (virbalais ar vąšeliu, toks megztinis dar vadinamas nertiniu), skersinio ir metmeninio mezgimo mašinomis. Pramoniniu būdu megztiniai numezgami galutinai (jų nereikia siūti), t. p. siuvami iš megztinės (dažniausiai skersinio mezgimo mašinomis megztos) medžiagos iškirptų gaminio detalių, iš rankovės pavidalo arba plokščios formos kuponų detalių ar iš numegztų detalių. Būna moteriškas, vyriškas ir vaikiškas; kasdienis, išeiginis, specialios paskirties (pvz., moksleivių, kariūnų, karių ar kitokie uniforminiai megztiniai); įvairios formos – su ilgomis rankovėmis: priekyje susegamas (žaketas), velkamas per galvą, susegamas viršutinėje dalyje arba be sagų, su neaukšta apykakle arba be jos (džemperis), panašus į džemperį, tik be sąsagų, su V formos kaklo iškirpte (puloveris), su trumpomis rankovėmis (palaidinė), be rankovių, su įvairia kaklo iškirpte, velkamas per galvą ar priekyje susegamas arba nesusegamas (liemenė). Dėvimas visais metų laikais; žieminis megztinis (storesnis ir šiltesnis negu vasarinis) dažniausiai mezgamas iš įvairių vilnonių, mišrių siūlų ar jų derinių, vasarinis – dažniausiai iš medvilninių, cheminių verpalų ar jų derinių. Megztiniai patogūs dėvėti – dažniausiai nesiglamžo, palyginti neteplūs, nevaržo judesių, gerai priglunda prie kūno. Būna lygūs ir raštuoti. Raštai gali būti vienspalviai (sudaryti iš įvairių rūšių kilpų, ažūriniai ir kiti), dvispalviai ar daugiaspalviai (pramoniniu būdu gaminamų megztinių raštai būna ne daugiau kaip 6 spalvų), jų raštams ir spalvoms dažnai būdingi tautiniai motyvai. Lietuvoje 19 a. pabaigoje megztiniai buvo mezgami virbalais arba vąšeliu, dažniausiai dvispalviu arba daugiaspalviu raštuotu pynimu. 20 a. pradžioje imta megzti ir rankinėmis mezgimo mašinomis, paplito sudėtingesni vienspalviai mezgimo raštai. 20 a. 3 dešimtmetyje Šiaulių dirbtuvėje Elegant megztiniai buvo mezgami mechaninėmis mezgimo mašinomis. 20 a. antroje pusėje pramoniniu būdu megztiniai buvo mezgami Šiaulių Verpsto, Telšių Masčio, Kauno Gegužės pirmosios, Vilniaus Vilijos fabrikuose, Dailės fondo ir kitose įmonėse. 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje daug megztinių rankinėmis mašinomis numegzdavo kooperatinės įmonės, pavieniai mezgėjai. 21 a. pradžioje mašinomis megztinius mezgė individualios įmonės, bendrovės, tautodailininkai. Daug megztinių numezgama ir rankomis.
3152