meilẽnis (Hippeastrum), amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų gentis. Žinomos apie 75 rūšys. Savaime paplitęs Vidurio ir Pietų Amerikoje, Karibų jūros salose, Vakarų Afrikoje. Daugiametis, stambų rutulišką svogūną išauginantis augalas. Lapai linijiški arba liežuviški, mėsingi, lygiakraščiai, buka arba smailėjančia viršūne, išauga po kelis iš svogūno viršūnės. Žiedai susitelkę tuščiavidurio žiedynstiebio viršūnėje į skėtiškąjį žiedyną. Neišsiskleidusį žiedyną gaubia 2 odiški žiedynlapiai. Žiedai dideli piltuviški arba varpiški. Apyžiedžio lapeliai 6, išsidėstę 2 ratais. Išorinio rato apyžiedžio lapeliai trumpesni už vidinius. Vaisius – trilizdė dėžutė. Dauginasi sėklomis ir antriniais svogūnais. Meilenis auginamas (ir Lietuvoje kambariuose ir oranžerijose) kaip dekoratyvinis augalas. Sukurta daug veislių ir tarprūšinių hibridų. Raudonojo meilenio (Hippeastrum puniceum) svogūnai Azijos šalyse naudojami liaudies medicinoje. Juose kaupiasi kelių rūšių alkaloidų.
puikusis meilenis
Rečiau auginami laukiniai meileniai: raudonasis meilenis, papūginis meilenis (Hippeastrum psittacinum), juostuotasis meilenis (Hippeastrum vittatum), paragvajinis meilenis (Hippeastrum aulicum), karališkasis meilenis (Hippeastrum reginae), ilgažiedis meilenis (Hippeastrum solandriflorum).
meilenio žiedas
meilenis
849