Meinas

Menas (Maine), ME, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, Naujojoje Anglijoje, prie Atlanto vandenyno Meino įlankos ir Kanados sienos.

Plotas 79 931 km². 1,39 mln. gyventojų (2022).

Centras – Augusta (19 050 gyventojų, 2022). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Portlandas (68,4), Lewistonas (38,5), Bangoras (31,6).

Acadijos nacionalinis parkas prie Meino įlankos

Didumą Meino teritorijos užima Apalačų kalnų dalys (aukštis iki 1606 m, Katahdino kalnas).

Vidutinių platumų jūrinis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 12 °C (šiaurėje) iki –4 °C (pajūryje), liepos – 17–21 °C. Per metus iškrinta 860–1020 mm kritulių.

Svarbiausios upės – Androscogginas, Kennebecas, Penobscotas, Saint Johnas. Mooseheado ir Chesuncooko ežerai. Miškai užima 88,8 % Meino teritorijos (daugiausia auga baltosios eglės, pušys, gelsvieji beržai, drebulės). Laivų statyba. Tekstilės, maisto, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus pramonė.

Kasama molis, durpės, perlitas, juvelyriniai akmenys. Žvejyba; daugiausia sugaunama omarų, jūrų ežių, moliuskų, plekšnių, menkių. Auginama bulvės, vaismedžiai (daugiausia obelys). Paukštininkystė, pieninė galvijininkystė.

Per Meiną eina Bostono–Houltono automobilių greitkelis. Portlando, Bangoro tarptautiniai oro uostai. Svarbiausias prekybos uostas – Portlandas, žvejybos – Seasportas. Turizmas.

Istorija

Manoma, pirmieji iš europiečių dabartinio Meino (čia gyveno indėnų algonkinų gentys) pakrantes 10–11 a. pasiekė normanai. 1495 jas tyrė anglas G. Caboto, nuo 16 a. pabaigos – kiti anglų ir prancūzų tyrėjai, vėliau kėlėsi kolonistai (17 a.–18 a. pirmoje pusėje regionas buvo Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos varžybų objektas). 1623 britai įkūrė Meino koloniją. 1652–1820 Meinas buvo Masačusetso kolonijos (vėliau valstijos) dalis.

1820 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 23 valstija (jos šiaurinė siena nustatyta 1842 Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartimi). 1851–1934 Meine veikė alkoholinių gėrimų prohibicijos įstatymas.