Meningeno teãtras (Meininger Theater), vokiečių teatro trupė, įkurta 1831. Iš pradžių veikė operos ir dramos trupės, nuo 1861 – tik dramos. Meiningeno teatras ėmė garsėti 1866, kai jam vadovavo ir scenografiją bei kostiumus spektakliams kūrė hercogas Georgas II (1826–1914) su žmona aktore E. Franz (1839–1923), spektaklius statė vyriausiasis režisierius L. Chronegkas (1837–91). 1874–90 nuolat gastroliavo Europos šalyse, Rusijoje, Egipte (aplankyta 38 miestai, suvaidinta apie 3000 spektaklių). Nuo 1891, mirus L. Chronegkui, teatro veikla apmirė, 19 a. 10 dešimtmečio viduryje nutraukė savo veiklą.
Teatre daugiausia statyta klasikinės dramaturgijos spektaklių pagal F. Schillerio (Marija Stiuart, Vilius Telis, Orleano mergelė) ir W. Shakespeare’o (Julijus Cezaris, Hamletas, Užsispyrėlės sutramdymas, Makbetas) pjeses. Kiti svarbesni spektakliai: J. W. Goethe’s Ifigenija Tauridėje, Molière’o Tariamasis ligonis, H. von Kleisto Homburgo princas Frydrichas, Kėtchen iš Heilbrono, H. Ibseno Šmėklos. Meiningeno teatras bandė atsikratyti 19 a. antroje pusėje vokiečių teatre vyraujančio paviršutiniškumo, šablonų, statomų pjesių teksto iškraipymo, siekė personažų, dekoracijų, kostiumų, butaforijos istorinio tikslumo, spektaklio darnios visumos, vaidybos ansambliškumo, itin daug reikšmės teikta masinėms scenoms, jose vaidinantiems statistams, repeticijų procesui.
Meiningeno teatras įtvirtino režisūrinio teatro principus, turėjo didelę įtaką natūralistinio teatro režisieriams O. Brahmui, A. Antoine’ui, kai kuriems K. Stanislavskio režisuotiems spektakliams.