Meisseno porcelianas

Meisseno porcelianas (Meseno porceliãnas), Meisseno karališkosios porceliano manufaktūros porceliano dirbiniai. Tai buitiniai ir dekoratyviniai indai, skulptūrinė plastika, žvakidės, laikrodžių, veidrodžių detalės. Manufaktūra įkurta 1710 Albrechtsburgo pilyje (netoli Dresdeno; dabar Valstybinė Meisseno porceliano manufaktūra). Šios pirmosios Europoje kietojo porceliano manufaktūros įkūrimas susijęs su alchemiko J. F. Böttgerio veikla. Kartu su E. W. von Tschirnhausu (1651–1708) jis 1708 sukūrė raudonosios akmens masės, 1709 – baltojo kietojo porceliano receptūras.

Ankstyvieji (vadinamojo J. F. Böttgerio laikotarpio, 1710–19) Meisseno porceliano dirbiniai buvo balti, dekoruoti reljefiniais, atspaustais formose ar lipdytais augaliniais motyvais, panašūs į akmens masės indus, kartoja kiniškų indų formas, tapybinis dekoras labai retas (J. J. Irmingerio, 1635–1724, Vaza su dangčiu, dekoruota vynuogių lapais, po 1714). 1720–60, kai manufaktūrai vadovavo tapytojas J. G. Höroldtas (1696–1775), prasidėjo vadinamasis tapybiškasis laikotarpis. Iš metalo oksidų išgauta plati antglazūrinių dažų paletė, imta naudoti raudoną, violetinę, geltoną, žalią, rudą, žydrą spalvas. 18 a. 3 dešimtmetyje susiklostė tradicinis Meisseno porceliano tapybinio dekoro komponavimas, jam būdinga rytietiški ornamentai, vadinamosios indiškosios gėlės (bambukų, chrizantemų, fantastiškų paukščių, drakonų motyvai), pseudorytietiškos kompozicijos (chinoiserie), japonų Imari porceliano motyvai, tapoma auksu arba įvairiaspalviais antglazūriniais dažais.

vaza su dangteliu (apie 1725–30, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

J. J. Kändler. Karalius prie rašomojo stalo (apie 1740, Reisso-Engelhorno muziejus Mannheime)

Apie 1740 įsivyravus vėlyvojo baroko, rokoko stilistikai išpopuliarėjo europietiški motyvai: realistiškai vaizduotos vadinamosios vokiškosios gėlės, paukščiai, vabzdžiai, peizažai, uostų vaizdai, galantiški figūriniai siužetai, kopijuota olandų peizažistų, prancūzų tapytojo A. Watteau kūryba. Motyvai komponuoti laisvai visame indo paviršiuje arba ant vienspalvio (geltono, mėlyno) fono paliktuose nenuspalvintuose plotuose, kartais rėminti auksinėmis arabeskomis, maureskomis. Apie 1739 indus pradėta dekoruoti mėlynais poglazūriniais kobalto dažais ant balto fono pieštais vadinamaisiais svogūno ir gėlių motyvais (Zwiebelmuster). Išskirtinai europietiškus bruožus Meisseno porcelianui suteikė skulptorius J. J. Kändleris (manufaktūrai vadovavo 1731–75) ir su juo dirbę J. G. Kirchneris (1706–po 1737), J. F. Eberleinas (1695–1749), P. Reinecke (1715–68), F. E. Meyeris (apie 1723–85).

Suklestėjo skulptūrinė plastika, iš balto porceliano sukurta serija natūralaus dydžio, išraiškingos modeliuotės gyvūnų skulptūrų (Augusto II Stipriojo Japoniškiesiems rūmams Dresdene), skulptūrinių biustų. Labiausiai išpopuliarėjo smulkioji plastika, kurtos įvairios tematikos rokokinių skulptūrėlių serijos: kavalieriai ir damos su krinolinais, italų komedijų personažai, amatininkai, piemenėliai, muzikantai (Commedia dell’Arte 1741–45, Beždžionėlių kapela 1747–64, Vaikai – sodininkai 1765).

Sukurta servizų (Servizas su gulbėmis grafui H. von Brühliui, 1741), jiems būdinga formos ir dekoro darna. Nuo 1764 naujų klasicistinių formų Meisseno porcelianui suteikė skulptorius M. V. Acier (1736–99). 1774–1814, manufaktūrai vadovaujant grafui C. Marcolini (1739–1814), prasidėjo Meisseno nuosmukis, dirbiniai prarado savitumą, pradėta sekti Vienos porceliano, Sèvres’o porceliano, Wedgwoodo keramikos pavyzdžiais. 18 a. pabaigoje spalvingas skulptūrėles pakeitė kuriamos iš neglazūruoto porceliano (biskvito). 19 a. dažniausiai kartoti senieji dirbiniai, jie menkesnės meninės vertės. 20 a. pradžioje savitų jugendo stiliaus servizų, skulptūrėlių sukūrė Konradas (1872–1907) ir Rudolfas (1869–1951) Hentscheliai. Kiti žymesni kūrėjai: P. Scheurichas (1883–1945), E. P. Börneris (1888–1970), E. Barlachas, M. Esseris (1885–1943).

J. J. Kändler. Arlekinas su ąsočiu (apie 1740, Metropolitano meno muziejus Niujorke)

Ankstyvieji Meisseno porceliano dirbiniai žymėti monogramomis AR (Augustus Rex), KPM (Königliche Porzellan Manufaktur), nuo 1730 tradiciškai Meisseno porcelianas ženklinamas dviem sukryžiuotais kardais, pieštais poglazūriniais mėlynais kobalto dažais.

2756

L: O. Walcha Meissner Porzellan. Dresden 1973.