méistras, vidurinių amžių Europos miestuose visateisis cecho narys. Meistrais dažniausiai tapdavo kurio nors amato gerai išmokę mokiniai (mokydavosi 2–7 metus), kurį laiką dar padirbę pameistriais. Dokumentuose meistrai pradėti dažniau minėti nuo 13 a. vidurio. Vienos ar kelių artimų profesijų meistrai vienijosi į cechus, mokėdavo cecho nario mokestį. Miestams turtėjant, tapti meistru darėsi sudėtingiau, reikėjo įsipareigoti skirti pinigų Bažnyčiai, ligoninėms. Meistro institutas išnyko kartu su cechais.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką