Mèklenburgas (Mecklenburg), Vokietijos istorinė sritis prie Baltijos jūros. Dabartinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės dalis.
7–12 a. čia vyravo slaviškos obodritų (vakarinėje dalyje) ir liutičių (rytinėje dalyje) gentys. 1160 Meklenburgas nukariavo Saksonijos kunigaikštis Henrikas III Liūtas, vietos gyventojai apkrikštyti. Obodritų vadas Pšibislavas tapo Henriko III Liūto vasalu. Vokietijos karalius Karolis IV Liuksemburgas 1348 Meklenburgo valdovams suteikė kunigaikščių titulą.
16 a. Meklenburgas tapo protestantų kraštu. Sritis kelis kartus buvo padalyta tarp jos valdovų palikuonių ir vėl suvienyta. Nuo 1621 čia buvo Meklenburgo-Schwerino ir Meklenburgo-Güstrowo kunigaikštystės. Pastarosios valdovų linijai 1701 išmirus jos vietoje liko Meklenburgo-Strelitzo kunigaikštystė. 1815–1918 abi Meklenburgo kunigaikštystės buvo didžiosios kunigaikštystės. Vėliau kunigaikštysčių valdžią pakeitė renkami parlamentai. 1934 nacių vyriausybė sujungė Meklenburgo dalis į vieną žemę.
Po II pasaulinio karo SSRS okupacinė valdžia prijungė prie Meklenburgo Vakarų Pomeraniją ir sudarė Meklenburgo-Pomeranijos žemę, 1949–52 Rytų Vokietijos vyriausybė ją išformavo ir suskirstė į Rostocko, Schwerino ir Neubrandenburgo apygardas. 1990 atkurta Meklenburgo-Pomeranijos žemė.