Mèklenburgas-Pomerãnija (Mecklenburg-Vorpommern), federacinė žemė Vokietijos šiaurės rytinėje dalyje, Baltijos pajūryje, tarp Elbės žemupio ir Oderio įlankos.
Rytuose ribojasi su Lenkija. Apima Meklenburgo istorinę sritį ir Pomeranijos istorinės srities vakarinę dalį.
Plotas 23 173,5 km2. 1,61 mln. gyventojų (2021).
Meklenburgas-Pomeranija – rečiausiai gyvenama Vokietijos žemė (gyventojų vidutinis tankis 69,2 žm./km2, 2021). Centras – Schwerinas (95 700 gyventojų, 2021). Didžiausias miestas – Rostockas (208 400 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Neubrandenburgas (63,0), Greifswaldas (59,3), Stralsundas (59,2), Wismaras (42,8), Güstrowas (29,0).
Meklenburgo-Pomeranijos kranto linija vingiuota (daug pusiasalių, giliai į žemyninę dalį įsiterpusių įlankų). Bendras kranto linijos ilgis 1470 km, iš jų 340 km – Baltijos jūros kranto linija, 1130 km – vidinių įlankų kranto linija.
Baltijos jūroje Meklenburgui-Pomeranijai priklauso Rügeno sala, greta jos esančios Hiddensės ir Ummanzo salos, didesnioji Usedomo salos dalis (rytinė dalis priklauso Lenkijai), Poelio sala (Wismaro įlankoje) ir keliolika mažų salų. Baltijos jūros krantai žemi, pakaitomis smėlėti (yra kopų), žvyringi, akmenuoti, Rügeno saloje – vietomis skardingi. Diduma Meklenburgo-Pomeranijos paviršiaus – žemuma (Šiaurės Vokietijos žemumos dalis). Meklenburgo-Pomeranijos pietinę dalį užima moreninė Meklenburgo aukštuma.
Klimatas vidutinių platumų, vakaruose – jūrinis, rytuose – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Aukščiausia temperatūra nuo 2 °C vasarį iki 22 °C liepą, žemiausia (atitinkamai) nuo –3 °C iki 13 °C. Per metus iškrinta 550–650 mm kritulių (daugiausia birželio–spalio mėnesiais).
Daug trumpų upių, tekančių daugiausia į Baltijos jūrą; didžiausios – Warnowas, Recknitzas, Peene, Ueckeris. Į Elbę teka Sude ir Elde. Meklenburgo aukštumoje daug ežerų; didžiausi – Müritzo, Schwerino, Plauės ežerai. Apie 1/4 Meklenburgo-Pomeranijos paviršiaus užima miškai (bukynai, pušynai), daugiausia pietrytinėje dalyje. Yra gamtos rezervatų.
Meklenburgo-Pomeranijos ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir maisto (žuvų, mėsos, pieno) pramonė. Pramonės atžvilgiu Meklenburgas-Pomeranija – silpniausia Vokietijos žemė. Laivų statyba (Rostocke, Warnemündėje, Wismare, Stralsunde, Wolgaste), mašinų, transporto priemonių gamyba (daugiausia Schwerine, Neubrandenburge, Wittenbergėje, Boizenburge), metalo, medienos apdirbimo pramonė. Auginama javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Veisiama galvijai, kiaulės. Žvejyba (jūroje ir ežeruose).
Svarbiausi jūrų prekybos ir žvejybos uostai – Rostockas, Wismaras, Stralsundas, keltų uostai – Rostockas-Warnemünde, Sassnitzas (Rügeno saloje) ir Mukranas (prie Sassnitzo). Per Meklenburgo-Pomeranijos teritoriją eina Berlyno–Rostocko ir Berlyno–Hamburgo automobilių magistralės.
Turizmas; poilsio centrai (daugiausia Darsso-Zingsto pusiasalyje Baltijos pajūryje, Rügeno ir Usedomo salose, prie Meklenburgo aukštumos ežerų).
Meklenburgo-Pomeranijos žemė įkurta 1990 vietoj Rostocko bei dalies Schwerino ir Neubrandenburgo apygardų (iki tol jos priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai).
Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija; -Priešakinė Pomeranija