Mekran (urdu ir pers. Mekrān, angl. Makran; Mekrãnas), regionas Pietvakarių Azijoje, Irano ir Pakistano pietuose (Beludžistane). Ilgis (iš vakarų į rytus) apie 1000 kilometrų. Apima siaurą (20–100 km pločio) žemumų juostą palei Arabijos jūros ir Omano įlankos, Mekrano kalnus (didžiausias aukštis 2292 m, ilgis apie 800 km) ir kelis mažesnius Irano kalnų masyvus (pvz., Bašakardo kalnagūbrį, 2241 m).
Mekrano kalnai skirstomi į Pakrantės ir Centrinį kalnagūbrį; Pakistane juos skiria Kečo slėnis. Kalnai susidarę iš paleogeno–neogeno flišo formacijos uolienų – smiltainio ir klinties, susiraukšlėję ir iškilę dėl Arabijos plokštės subdukcijos. Pakrantės Mekrano priekalnėse yra purvo vulkanų.
Klimatas tropinis žemyninis, sausas. Kritulių iškrinta iki 250 mm per metus. Trumpi smarkūs musoniniai lietūs sukelia sezoninius poplūdžius ir potvynius.
Didžiausios upės – Daštas ir Hingolis. Yra nenuotakių daubų. Augalija pusdykumių, stepių. Didesnių upių slėniuose – oazės.
Auginami finikai, miežiai, sorgai. Pusiau klajoklinė gyvulininkystė; veisiamos avys, ožkos, kupranugariai. Mekranas menkai apgyventas.
Didžiausi miestai: Šach Baharas (uostas; Iranas), Turbatas, Gvadaras (uostas; Pakistanas). Per Mekrano rytinę dalį eina Karači–Gvadaro plentas, per vakarinę – Šach Baharo–Minabo.
3021