Mèksikas (México, Méjico), valstija Meksikos vidurinėje dalyje.
Valstijos teritorija iš 3 pusių supa Meksiko miesto (valstijai nepriklauso) teritoriją.
Plotas 22 357 km2. 17,25 mln. gyventojų (2019). Meksikas viena tankiausiai gyvenamų Meksikos valstijų (gyventojų tankis 771,4 žm./km2). Centras – Toluca (535 600 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Ecatepecas (1 837,7), Nezahualcóyotlis (1 213,2), Naucalpanas (998,0), Tlalnepantla (708,9), Chimalhuacánas (752,2); visi priklauso Meksiko aglomeracijai.
Popocatépetlio ugnikalnis
Paviršius kalnuotas. Pietuose yra Centrinės Mesos plynaukštė ir Vulkaninės Kordiljeros kalnai. Meksiko teritorijoje didelis seisminis ir vulkaninis aktyvumas; veikiantys Popocatépetlio (aukštis 5452 m) ir Iztaccíhuatlio (5286 m) ugnikalniai. Klimatas tropinis. Mėnesių vidutinė temperatūra 9–18 °C. Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Svarbiausia upė – Lerma. Dirvožemiai vakaruose ir šiaurės rytuose kalciažemiai, vidurinėje dalyje – rudžemiai, pietryčiuose (žemumose) – verstžemiai ir šlynžemiai. Auga pušys, baltieji kedrai, ąžuolai. Nevado de Tolucos ir Nachititlos nacionaliniai parkai.
Kasama auksas, sidabras, vario, cinko rūdos. Juodoji metalurgija (plieno lydymas, aliuminio apdirbimas). Automobilių gamyba (koncerno General Motors Corporation įmonės), chemijos, siuvimo, tekstilės (medvilnės ir vilnonių audinių), popieriaus, maisto (pieno, malimo) pramonė. Keramikos dirbinių dailieji amatai. Pramonės svarbiausi centrai – Toluca, Tlalnepantla, Naucalpanas. Auginama javai, kukurūzai, agavos, bulvės, pupelės, kavamedžiai, cukranendrės, obelys, vynmedžiai. Ekstensyvioji gyvulininkystė. Veisiama pieniniai galvijai, avys. Plentai ir geležinkeliai į Meksiką (sostinę), Tolucą. Tarptautinis oro uostas (Tolucoje). Turizmas (ypač turistų lankomos Teotihuacáno Saulės piramidės).