meksikiečiai

meksikiečių šokėjai tautiniais drabužiais (Guadalajara, Jalisco valstija, Meksika)

meksikiẽčiai (savivardis mexicanos), Šiaurės Amerikos tauta. Gyvena daugiausia Meksikoje (119,5 milijono žmonių, 2015), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 12 milijonų žmonių, 2016), Kanadoje, kitose Lotynų Amerikos šalyse, Ispanijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 147 milijonai meksikiečių. Kaba ispanų kalba. Dauguma tikinčiųjų – katalikai (97 %), yra protestantų.

Gyvensena

Svarbiausi tradiciniai verslai – žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, ryžiai, sorgai, kviečiai, vilnamedžiai, cukranendrės, kavamedžiai, agavos), gyvulininkystė (galvijai, avys, kiaulės, arkliai). Dalis meksikiečių dirba pramonės ir paslaugų įmonėse. Socialinės organizacijos pagrindas – kaimo bendruomenė. Dauguma meksikiečių gyvena kaimuose ir vienkiemiuose; bendruomenės centras – gyvenvietė. Jos centrą sudaro aikštė su bažnyčia, šuliniu arba fontanu, administracinis pastatas, mokykla. Tradicinis būstas dažniausiai iš plūkto molio, vieno kambario, be langų. Nuo gyvenamojo būsto atskirta virtuvė, grūdų sandėlis, garinė pirtis. Turtingesnių meksikiečių namai statomi iš akmenų, turi kelis kambarius ir vidinį kiemą.

meksikiečių gyvenamieji namai Guanajuato mieste (Guanajuato valstija, Meksika)

nuimamas tekilinių agavų (Agave tequilana) derlius (Taquila, Jalisco valstija, Meksika)

Tradicinė meksikiečių apranga – ispanų ir indėnų drabužių tipų junginys. Iš indėnų perimta įvairių tipų sandalai. Vyrai dėvi medvilninius marškinius ir kelnes, apsiaustą – serapę (dažnai ornamentuotą, naktį ja užsikloja), sombrerą. Moterys – medvilninę palaidinę ir siaurą arba platų ilgą sijoną, šaliką – reboso (jame pagal indėnų paprotį nešiojami vaikai, įvairūs daiktai). Maistui vartoja kukurūzus (iš jų su mėsa, sūriu, aštriais padažais gamina paplotėlius – tortilijas, tradicinį gėrimą atole, alkoholinį gėrimą pulkė), pupeles, šiauriniuose rajonuose – sūrius, pakrantėje – žuvis, krevetes, vėžius ir kita. Gausus folkloras; dainuojamos koridos – lyrinės ir politinio turinio dainos; tautiniai styginių instrumentų orkestrai – marjačiai.

Istorija

Meksikiečiai susiformavo ispanams nuo 16 amžiaus pradėjus asimiliuoti vietinius indėnus (actekus, majus, otomius, mištekus ir kitus), taip pat – vergus afrikiečius. 19 amžiuje pradėjo formuotis nacija. Nacionalinė kova prieš Ispanijos kolonijinę valdžią baigėsi 1821 tautinės valstybės įkūrimu. 1910–1917 revoliucija meksikiečius sutelkė į naciją.

2271