Mèksiko architektūrà
Meksiko priemiesčiuose išliko actekų piramidžių.
16–18 amžius
Stačiakampio gatvių tinklo senamiestis (su plaukiojančiais Xochimilco sodais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987) suformuotas senosios actekų sostinės Tenočtitlano vietoje. Centre – viena didžiausių pasaulyje Konstitucijos aikštė, dar vadinama Zócalo, kurioje stovi didžiausia bažnyčia Lotynų Amerikoje – Meksiko metropolinė katedra (1563–1656, architektai C. de Arciniega, J. M. de Agüero, klasicistinis kupolas, 1791, architektas M. Tolsá, bokštai, 1813, pagrindinis fasadas turi baroko bruožų, čurigeresko stiliaus Karalių altorius), Nacionaliniai rūmai (1523 pradėti, 20 a. 3 dešimtmetyje išplėsti, 7 dešimtmetyje restauruoti, architektas D. de Valverde, 1940–50 freskos, dailininkas D. Rivera; 14 vidinių kiemų).
17 a. pradžioje miestas planuotas pagal architekto J. Gómezo de Trasmonde’s planą. 16–17 a. pastatyta bažnyčių (viena seniausių Meksikoje – Šv. Pranciškaus, 1525, 18 a. pradžios čurigeresko stiliaus portalas; Šv. Jono Krikštytojo vienuolyno, 1538, renesansinis portalas; Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, 1562, mudecharų stiliaus portalas ir freskos, Šv. Jokūbo vienuolyno, 1594–1621), vienuolynų (Maloningosios Dievo Motinos, 1654), visuomeninės paskirties pastatų (Jėzaus Nazariečio ligoninė, pradėta 1524, 16 a. rekonstruota, architektas C. de Arciniega; Casa de los Azulejos 1596, 1751 fasadas).
Žymesnės 18 a. bažnyčios: Jėzaus Nazariečio (18 a. pradžia, 1944 lubų tapyba, dailininkas J. C. Orozco), Guadalupės Dievo Motinos bazilika (1709), La Profesa (1720, abiejų architektas P. de Arrieta), Šv. Dievo Jono (1729, architektas M. C. Duránas), Šv. Dominyko (18 a. pirma pusė, klasicistinis altorius, architektas M. Tolsá), barokinė Švenčiausiosios Trejybės (1755–83, čurigeresko stiliaus fasadas), La Purisima (18 a. vidurys), čurigeresko stiliaus Šv. Kryžiaus (1764), El Sagrario Metropolitano (1768, čurigeresko stiliaus fasadas), La Enseñanza Antiqua (1778).
18 a. viduryje perplanavus miestą imta statyti rūmus, vilas, visuomeninius pastatus, susiklostė vidurinio sluoksnio gyvenamasis būstas (casa de vecindad). 18 a. pastatyta barokinė rotušė (1724), Edificio de las Vizcaínas (1734–86), jėzuitų kolegija (1749, dabar Nacionalinė parengiamoji mokykla), Itúrbidės rūmai (17–18 a.), grafo de San Bartolomé de Xalos (1764, architektas L. Rodríguezas), markizo de San Mateo de Valparaíso (1769, architektas F. A. de Guerrero y Torresas) gyvenamieji namai, Kaukių namai (1771), Chapultepeco rūmai (18 a. pabaiga, architektai J. Agea, R. Agea, freskos, J. C. Orozco, D. A. Siqueiroso, J. O’Gormano).
19 amžius
Žymiausias klasicistinis statinys – kasybos mokykla (1797–1813, architektas M. Tolsá, dabar Meksiko universiteto rūmai).
Svarbiausi 19 a. statiniai: markizo del Apartado rezidencija (1810, architektas M. Tolsá), klasicistinė Loreto Dievo Motinos bažnyčia (1806–16), Šv. Onos teatro rūmai (1844, vėliau nacionalinis teatras), jugendo stiliaus Dailiųjų menų rūmai (1900–34, freskos, dailininkai J. C. Orozco, D. Rivera, D. A. Siqueirosas, R. Tamayo).
20 amžius
Dailiųjų menų rūmai Meksike (1900–34, priekyje – skulptūra Pegasas apie 1900, skulptorius A. Querolis)
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje suplanuota priemiesčių-kolonijų: Del Rastro (1889), La Candelaria (1891), Del valle y Escandón (1909). Prezidento P. Díazo valdymo laikotarpiu (1876–80 ir 1884–1911) pastatyta komercinės ir visuomeninės paskirties pastatų (Centriniai pašto rūmai, 1907, architektas A. Boari; Palacio Legislativo 1910, pagal 1904 architekto H. J. E. Benardo projektą), kultūros įstaigų (Palacio de Comunicaciones y Obras Públicas 1904–11, architektas S. Contri), parduotuvių (Palacio de Hierro, Fábricas Universales).
Pagal 1932 bendrąjį planą nutiesta naujų gatvių, įrengta parkų, pastatyta visuomeninių pastatų kompleksų. Po II pasaulinio karo daugiausia statyta daugiabučiai namai (architektas M. Pani), planuoti gyvenamųjų namų kvartalai (architektai J. Villagránas, E. Yáñezas, J. Legorreta ir kiti), parkai (architektas L. Barragánas); suprojektuota požeminė transporto sistema (1970, inžinierius M. Rebollaras). Trijų kultūrų aikštėje (1964) šalia barokinės Santiago de Tlatelolco (17 a. pradžia, renesansinis portalas) bažnyčios pastatyta šiuolaikinės architektūros pastatų.
Meksikos universiteto centrinė biblioteka Meksike (1983, architektas J. O’Gormanas, © LATGA / SOMAAP, 2020)
Žymesni 20 a. statiniai: universiteto ansamblis (1954, architektai C. Lazo, M. Pani, E. del Moralis ir kiti, freskos, dailininkai D. A. Siqueirosas, D. Rivera, J. O’Gormanas ir kiti, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2007) su olimpiniu stadionu (1968, architektas F. Candela), Stebuklingosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1955, architektas F. Candela), internacionalinio stiliaus dangoraižis Torre Latino Americano (1957, architektas A. H. Álvarezas), Nacionalinio antropologijos muziejaus naujasis priestatas (1964), stadionas Azteca (1968, abiejų architektas P. Ramírezas Vázquezas), Colegio de México (1974, architektai T. Gonzálezas de Leónas, A. Zabludovskis).
Soumayaʼos muziejus Meksike (2011, architektas F. Romero)
Skulptūros
Yra skulptūrų: K. Kolumbo (pagal 1866 architekto R. Rodríguezo Arangoiti projektą), Kuantemoko (abi 1877, architektas F. Jiménezas, skulptoriai M. Noreña, G. Guerra), Nepriklausomybės kolona (1899–1910, architektas A. Rivasas Mercado, skulptorius E. Alciati), 5 obeliskai – Las torres de Satélite (1958, architektai M. Goeritzas, L. Barragánas).
2271
-Meksikas