Mèksiko istòrija
1521 ispanų konkistadorai, užėmę ir sugriovę actekų Tenočtitlano miestą, jo vietoje įkūrė Naujosios Ispanijos vicekaralystės admininistracinį centrą, pavadintą Meksiku. 1624, 1692 mieste įvyko sukilimai prieš kolonistus; jie buvo negailestingai numalšinti. Per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą (1810–26) Meksikas 1821 paskelbtas nepriklausomos Meksikos sostine.
Per Jungtinių Amerikos Valstijų–Meksikos karą (1846–48) Meksiką buvo užėmusi JAV, per Meksikos ekspediciją (1861–67) 1863–67 – Prancūzijos kariuomenė. Meksikos revoliucijos (1910–17) metu mieste vyko gatvių mūšiai; 1914 pabaigoje meksiką buvo užvaldę F. Villos ir E. Zapatos vadovaujami daliniai.
20 a. antroje pusėje vyko sparti Meksiko plėtra; tapo vienu didžiausių Lotynų Amerikos pramonės, kultūros centrų. Pramonės plėtra skatina gyventojų skaičiaus daugėjimą: miesto pakraščiuose vadinamąsias colonias steigia ir jose bei Meskiko lūšnynuose įsikuria iš kaimų persikeliantys gyventojai (1950 Meksikas turėjo 2 234 000, 1970 – 8 600 000 gyventojų).
1955 Meksike vyko II Panamerikos žaidynės, 1968 – XIX vasaros olimpinės žaidynės. Per 1985 žemės drebėjimą žuvo keli tūkstančiai žmonių, apie 30 000 neteko namų.
1489
-Meksikas